Vaikų smegenys yra kur kas jautresnės elektroniniams prietaisams nei daugeliui tėvų atrodo.
Daug laiko prie elektroninių prietaisų leidžiantys vaikai tampa tingūs, pikti ir nedėmesingi
Iš tiesų elektroninis stimuliavimas labai lengvai išbalansuoja jautrias, dar tebesivystančias smegenis. Daugelis tėvų klaidingai mano, kad interaktyvus žiūrėjimas į ekraną – internetas, socialiniai tinklalapiai, žinučių, elektroninių laiškų rašymas, žaidimai nežalingi, ypač lyginant su pasyviu televizoriaus žiūrėjimu. Iš tiesų interaktyvus žiūrėjimas į ekraną sukelia mieguistumą, nuotaikų svyravimą ir elgesio sutrikimų.
Štai šeši psichologiniai mechanizmai, kurie paaiškina, kodėl elektroniniai prietaisai sukelia nuotaikos svyravimus:
1. Elektroniniai prietaisai sutrikdo miegą, išbalansuoja biologinį organizmo laikrodį
Kadangi ekranų šviesa atkartoja dienos šviesą, trukdoma gamintis melaninui – miego hormonui, kuris gaminasi tamsoje. Vos kelios minutės prie ekrano gali sutrikdyti melanino gamybą kelioms valandoms ir išbalansuoti biologinį organizmo laikrodį. Sutrikus biologiniam laikrodžiui, sutrinka hormonų pusiausvyra, smegenyse prasideda uždegiminiai procesai. Be to, nuo didelio jaudulio sutrinka gilaus miego fazė, o būtent šioje fazėje sveikstame.
2. Sumažina jautrumą malonumui
Daug vaikų yra tiesiog priklausomi nuo elektroninių prietaisų. Žaidžiant vaizdo žaidimus pasigamina daug dopamino – tiek, kiek vartojant kokainą. Tačiau perkrovus malonumo centrus sumažėja jautrumas, reikia vis daugiau stimuliavimo, norint patirti malonumą. Dopaminas reikalingas koncentracijai, motyvacijai, tad akivaizdu, kad net menkiausi pakitimai jautrumui dopaminui gali sukelti chaosą vaiko jausmams ir elgesiui.
3. Šviesa naktį sukelia depresiją
Šviesa naktį nuo elektroninių prietaisų gali sukelti depresiją, netgi savižudybės riziką, rodo tyrimai. Bandymai su gyvūnai parodė, kad šviesa nuo elektroninių prietaisų naktį sukelia depresiją, net jei į ekraną nežiūrima.
4. Žiūrėjimas į ekraną stiprina stresines reakcijas
Tiek stiprus stresas, tiek chroninis stresas keičia cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse, keičia hormonų pusiausvyrą, todėl sukelia dirglumą. Chroninio streso hormonas – kortizolis yra ir depresijos priežastis ir padarinys, taip susikuria užburtas ratas. Per didelis susijaudinimas, priklausomybės sutrikdo priekinės smegenų dalies, kuri atsakinga už nuotaikas, reguliavimą.
5. Žiūrėjimas į ekraną trikdo dėmesingumą, eikvoja psichinius išteklius
Ekspertų teigimu, dažnai už agresyvaus elgesio slypi nesugebėjimas susikoncentruoti. Kai sunku sutelkti dėmesį, maži reikalavimai tampa dideliais. Žiūrėjimas į ekraną suteikia daug vizualinių ir jausminių potyrių, bet tuo pačiu išeikvoja psichinius išteklius. Laikinai „pasikrauti” padeda pyktis, taigi pykčio priepuoliai tampa pagalbiniu mechanizmu.
6.Sumažėja fizinis aktyvumas, mažiau laiko praleidžiama lauke
Tyrimai rodo, kad buvimas lauke, ypač gamtoje gali atstatyti dėmesį, mažina stresą ir agresiją, padeda atkurti balansą po daug laiko, praliesto prie ekranų.
