Daugmaž pusei alergiškų vaikų pasireiškia kryžminės žiedadulkių ir maisto produktų reakcijos – nustatė mokslininkai. Pasirodo, jei alergija paūmėja žydint beržui, reikėtų vengti ir obuolių, kriaušių, kivių, morkų, abrikosų, slyvų, vyšnių. Įsijautrinantiems per ambrozijų žydėjimą gali tekti atsisakyti bananų, agurkų, moliūgų, arbūzų, cukinijų, salotų.
„Kryžminės alergijos žmonėms vis dar naujiena. Tačiau, žinant apie kryžmines žiedadulkių ir maisto produktų reakcijas, lengviau gyventi ir alergija sergantiems žmonėms, ir alergiškus vaikus auginantiems tėvams. Žinant, ką valgyti ir ko konkrečiai nevalgyti, galima pasilengvinti gyvenimą”, – sakė Lietuvos mokslų akademijos Alergologijos komisijos pirmininkė Rūta Dubakienė.
Vilniaus universiteto profesorės teigimu, kryžminėms reakcijoms metų laikas nesvarbus: „Jeigu žmogus dabar valgys obuolį, jam grauš burną. Tik tiek, kad jis nebūtinai žinos, kad pavasarį bus jautrus būtent beržo ar lazdyno žiedadulkėms, nes alergijos simptomai gal kol kas silpnai reiškiasi”.
Neapdoroti produktai – alergiškiausi
Tai atvejais, kai vaikui nustatoma alergija konkretiems maisto produktams ar jų grupėms, hab. dr. R. Dubakienės patarimu, geriausia iš viso jų vengti. Jei labai norisi, reikėtų bent termiškai apdoroti: išvirti iškepti, ištroškinti.
„Neapdoroti produktai – patys alergiškiausi. Alergeno pagrindas – baltymas ir kai jį išverdi, pasikeičia struktūra ir alergiškumas radikaliai sumažėja. Todėl jei žmogus alergiškas obuoliui ir labai jo nori, tegu nors pora minučių palaiko mikrobangų krosnelėje”, – išeitį siūlė mokslininkė.
Kalbėdama apie kryžminę alergiją, R. Dubakienė atkreipė dėmesį, jog vasaros pabaigoje sužydus pelynui alergijos simptomus jaučiantiems žmonėms pavojingi ne tik šie augalai, bet ir ramunėlės, gerberos, medetkos, saulėgrąžos, astrai, petražolės, salierai, anyžius ir pankolis.
Nuo pabučiavimo ištino lūpa
Jei alergiją sukelia žolės, dėl galimų kryžminių reakcijų gali tekti „pamiršti” žirnelius, pupas, lęšius.
Jei vaikas valgo morkų, obuolių ir nuo šių produktų jam atsiranda sloga, patinimai, jis gali būti jautrus ir beržo žiedadulkėms.Prof. Rūta Dubakienė
Apklausę žmogų, pagal kryžmines žiedadulkių ir maisto produktų reakcijas, gydytojai ir be mėginių gali nustatyti, kam jis jautrus. „Pavyzdžiui, jei žmogus skundžiasi, kad nutirpus sniegui jautrėja, ašaroja akys, prasideda sloga, galima klausti, ar jis valgo lazdyno riešutų. Jei ligonis sako, kad nuo jų graužia burną, aišku, kad jis bus jautrus ir anksčiausiai pavasarį pražystančio lazdyno žiedadulkėms”, – komentavo alergologė.
Jei vaikas valgo morkų, obuolių ir nuo šių produktų jam atsiranda sloga, patinimai – užtenka minimaliausių simptomų – profesorei aišku, kad jis bus jautrus ir beržo žiedadulkėms.
„Alergologams žinoma, kad beržo žiedadulkėms jautrūs žmonės negali valgyti minėtų vaisių ir daržovių, nes pasireiškia burnos alergijos sindromas. Tačiau, kaip pasakojo vienas šienlige sergantis profesorius, kartą jam ištino lūpa vien dėl to, kad kažkas valgė obuolį ir jį pabučiavo. Net ir to pakanka, nes alergija – mažų dozių liga”, – atkreipė dėmesį Lietuvos alergologijos centro vadovė, pridurdama, jog maisto alergijos simptomai dažnai minimalūs, todėl vaikų tėvai jų gali ir nepastebėti.
Ramunėlių arbata sukėlė anafilaksinį šoką
Ypač agresyvus alergenas yra pelynas, kuris pasižymi kryžminėmis reakcijomis su visais graižažiedžiais: medetkomis, saulėgrąžomis, kitais ramuniniais augalais. Pasitaikė atvejis, kai pelynui jautri pacientė, nežinodama apie tai, kad yra alergiška, kreipėsi dėl ištinusio ir išberto veido, kurį tepė medetkų kremu.profesorė Rūta Dubakienė
Pasak R. Dubakienės, ypač agresyvus alergenas yra pelynas, kuris pasižymi kryžminėmis reakcijomis su visais graižažiedžiais: medetkomis, saulėgrąžomis, kitais ramuniniais augalais.
Gydytojos praktikoje pasitaikė atvejis, kai pelynui jautri pacientė, nežinodama apie tai, kad yra alergiška, kreipėsi dėl ištinusio ir išberto veido, kurį tepė medetkų kremu.
Kaip vėliau paaiškėjo, rugpjūčio mėnesį ji paprastai susloguoja, truputį peršti akys. „Tai rodo, kad alergija ramuniniam augalui buvo kryžminė reakcija į pelyną”, – kryžminės alergijos veikimo principus aiškino gydytoja.
Tokiems pacientams pavojinga gliaudyti saulėgrąžas ar gerti ramunėlių arbatą, kuri, profesorės žodžiais, net gali išprovokuoti anafilaksinį šoką.
Mokslininkės praktikoje buvo atvejis, kai beržo žiedadulkėms jautri mergina rimtai nukentėjo nuo morkų, obuolių ir salierų salotų. „Tik pradėjau valgyti ir netekau sąmonės – išvežė į reanimaciją“, – pasakojo. Kaip vėliau išsiaiškino, taip atsitiko dėl kryžminės reakcijos, nes, kaip minėta, beržo žiedadulkėms jautrūs žmonės gali būti alergiški ir obuoliams, kriaušėms, kiviams, morkoms, abrikosams, slyvoms, vyšnioms.
Alergija išvadavo nuo prievolės skusti bulves
Įdomu tai, kad beržo žiedadulkėms jautrūs žmonės kartais net negali skusti bulvių – parausta, peršti rankos. Tačiau, jei bulvės išvirtos, nieko tokio.
Tas pats ir su kiaušiniu – nevirtas žymiai agresyvesnis už virtą ar omletą, tačiau pastarasis, R. Dubakienės žodžiais, tik pusiau neutralus.
Žmonėms, kurie alergiški vištos kiaušiniams, gydytoja patarė rinktis kitų paukščių, pavyzdžiui, putpelių kiaušinius ir būtinai atkreipti dėmesį į produktus, kurių sudėtyje yra šio labiausiai alergizuojančiu vadinamo produkto.
„Tas pats pasakytina ir apie kviečius, kurie yra vieni „populiariausių” alergenų. Pasiskaitykite etiketes, jų galima rasti net juodoje duonoje!”, – atkreipė dėmesį akademikė.
Rado retų alergenų
Kokius alergenus galima vadinti vyraujančiais ir kokias reakcijas jie sukelia, kodėl daugėja alergijomis sergančių žmonių ir kokie rizikos veiksniai tai lemia? Į šiuos ir kitus klausimus bandė atsakyti mokslininkai Europos Komisijos lėšomis finansuotuose pasauliniuose alergijos tyrimuose „Europrevall”, kuriuose Rytų blokui atstovavo ir Lietuva.
Kaip sakė R. Dubakienė, ketverius metus vykusio tyrimo metu buvo tiriamas sąveikų kompleksas tarp maisto patekimo į organizmą, jo metabolizmo, imuninės sistemos veiklos, genetinio fono ir socioekonominių veiksnių, nustatinėjamos esminės rizikos maisto sąlygotoms ligoms ir alergijoms atsirasti.
Taip pat siekta nustatyti labai retus alergenus ir šiai duomenimis papildyti Europinę retųjų alergenų duomenų bazę.
„Įdomu tai, jog mes Lietuvoje radome žmogų, kuris alergiškas stirnienai, vieną, kuris alergiškas juodiesiems serbentams, moterį, kurią anafilaksinis šokas ištiko nuo putpelės kiaušinių, nors pasaulyje aprašyti tik keli tokios alergijos atvejai”, – pateikė pavyzdį Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė hab. dr. R. Dubakienė.
Paveikslėlyje – kryžminės alergijos pavyzdžiai.
