Nėštumo metu susirgusi Jurgita iš pradžių nesuprato, kas jai atsitiko. „Niekada neturėjau problemų su oda, nebuvau sirgusi alergijomis. Galvojau, patepsiu ranką ir praeis, tačiau kuo toliau, tuo buvo blogiau”, – pasakojo moteris.
Penkių centų dydžio pažeistą odos lopinėlį labai niežėjo. Tepė taukmedžio sviestu: jeigu nepadės, tai bent nepakenks. Tačiau bėrimas plėtėsi, erzinantis niežėjimas stiprėjo.
„Teko kreiptis į gydytoją. Išrašė tepamų vaistų ir pasakė, kad tai – atopinis dermatitas ir kad nėštumo metu ne man vienai pasireiškia”, – pasakojo dviejų vaikų mama.
Tinkamai prižiūrint ir gydant odą nemalonūs simptomai švelnėja, tačiau ramybės neduoda klausimas – ar tai reiškia, kad ir jos vaikučiui gali pasireikšti atopinis dermatitas.
„Neseniai perskaičiau, kad kūdikiui rizika sirgti atopiniu dermatitu, jei kas nors iš tėvų šia liga sirgo, labai padidėja. Mano vyras alergiškas žiedadulkėms. Tai reiškia, kad mūsų mažyliui atopiškos odos rizika išauga net iki 70 proc. Patyrusi, ką tai reiškia, tikrai jam to nelinkėčiau”, – sakė Jurgita.
Pagal ką nėščioji gali nuspėti, kad jos vaikui gresia atopinis dermatitas ar alergija? Kreipiamės pagalbos į specialistus.
Odos ligų gydytoja: rizika – reali
Kalbėdama apie atopinio dermatito priežastis ir kodėl vieni vaikai suserga šia liga o kiti ne, gydytoja dermatologė Inga Kisielienė visų pirma minėjo genetiką.
Kol kas tyrimais neįrodyta, kad jei mama vaikutį maitins savo pienu, jis nebus alergiškas. Pastebėta, kad tokiu atveju atopinis dermatitas galbūt bus lengvesnės formos, tačiau visiškai jo išvengti, greičiausiai, neįmanoma.Gydytoja dermatologė Inga Kisielienė
„Genetika turi labai daug įtakos. Todėl jei bent vienas iš vaiko tėvų serga arba yra sirgęs atopiniu dermatitu, alergine sloga, kuri dar vadinama šienlige, arba astma, vaikui didesnė tikimybė turėti šią problemą”, – patvirtino specialistė.
Epidemiologiniai tyrimai rodo: jei vienas iš tėvų turi atopišką odą, jį kankina rinitas ar konjunktyvitas, tikimybė, kad kūdikis taip pat turės atopišką odą siekia net 30 proc. Jei minėtomis problemomis skundžiasi abu tėvai, tikimybė išauga iki 70 proc. Dėl niežėjimo vaikai dažnai prabunda, verkia, per miegus nusidrasko, taip sudarydami sąlygas dar labiau plisti užkratui.
Paklausta, ar besilaukiant vaikučio pačiai mamai reikia ko nors atsisakyti, pvz., buitinės chemijos ar grožio prekių, gydytoja I. Kisielienė sakė, kad natūralumas dar niekam nepakenkė, tačiau ar tai apsaugos vaikutį nuo atopinio dermatito ir panašių ligų, ji negali pasakyti.
Gera žinia žindančioms
„Vienas iš klausimų – maitinimas krūtimi. Kol kas tyrimais neįrodyta, kad jei mama vaikutį maitins savo pienu, jis nebus alergiškas. Pastebėta, kad tokiu atveju atopinis dermatitas galbūt bus lengvesnės formos, tačiau visiškai jo išvengti, greičiausiai, neįmanoma. Šitai liga didžiulę įtaką daro genetika ir aplinka, kurioje gyvename”, – apibendrino gydytoja .
Įvairiose gyvenamosiose vietose vykdyti epidemiologiniai tyrimai parodė, jog ne taip gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse sergamumas atopiniu dermatitu – daug mažesnis, nei išsivysčiusiose.
“Tačiau kai iš skurdesnių vietovių žmonės persikėlė į Didžiąją Britaniją, po kelių dešimtmečių tarp jų sergamumas regimai išaugo, nors genetika liko ta pati. Tai reiškia, kad aplinkos įtaka – sterilumas, oro užterštumas – riziką didina, na o biologinis užterštumas gali šiek tiek sumažinti. Nes ten, kur žmonės gyvena ne taip švariai ir tvarkingai, serga mažiau. Galima sakyti, jų imunitetas būna geriau patreniruotas biologinės įvairovės ir taip isteriškai nereaguoja į aplinką”, – komentavo I. Kisielienė.
Gyventi sergant su atopiniu dermatitu, gydytojos teigimu, galima išmokti. Svarbiausia -nuolat drėkinti iš prigimties jautresnę ir sausesnę vaiko odelę, prausti vos šiltame vandenyje, naudojant atopiškai odai tinkančias švelnias prausimosi priemones, po vonios netrinti rankšluosčiu, o švelniai nusausinti kūnelį ir iš karto patepti kremu.
Alergologė: nėštumas – didžioji hormonų pervarta
Nėštumas moteriai – jautrus laikas, persitvarko hormonai. Tuo momentu gali „išlįsti” senos problemos. Vaikystėje ar kūdikystėje turėjusiems alergines ligas, žinoma, reikia būti budriems.Hab. dr. Rūta Dubakienė
Jeigu nėščioji gerai jaučiasi, ji gali valgyti ir naudoti viską. Taip teigė Lietuvos mokslų akademijos Alergologijos skyriui vadovaujanti hab. dr. Rūta Dubakienė.
„Tačiau jei vaikystėje buvo atopinis ar alerginis dermatitas, žinoma, turi pamąstyti. Nes nėštumas moteriai – jautrus laikas, persitvarko hormonai. Tuo momentu gali „išlįsti” senos problemos. Vaikystėje ar kūdikystėje turėjusiems alergines ligas, žinoma, reikia būti budriems. Bet tik tuomet, kai tikrai buvo įrodyta alergija“, – komentavo akademikė.
Daktarės praktika rodo, jog „ribojimai nepasiteisina, ypač, kai atsisakyti dalies produktų nusprendžia žindančios motinos”.
„Ateina sulysusios, išbadėjusios, nes to ir ano nevalgo, o vaikui vis viena blogai. Nėra mokslinių įrodymų, kad motinos mityba turėtų įtakos vaiko alergiškumui žindymo metu. Jeigu vaikas turi alergijos genus, vis viena tai pasireikš”, – sakė hab. dr. R. Dubakienė.
Jeigu turi – „neišgrauši”
Akademikės nuomone, reikėtų mąstyti taip: jeigu turi alergijos geną, ji neišvengiama. Žinodamas, kam vaikas jautrus, gyvenimo pradžioje gali jam iš viso neduoti to alergeno, o vėliau stebėti, nustatinėti, vertinti, kokiems produktams jis jautrus, kad galėtum juos eliminuoti.
„Kai neduodi vaikui jam reakciją sukeliančio maisto, išsivysto tolerancija alergenui, tačiau nepriklausomai nuo to, kad eliminavai tuos maisto alergenus, apie 3-4 metus alergiškas vaikas gali toliau jautrintis: dulkių erkei, katei, šuniui, žiedadulkėms ir tu nieko nepadarysi, tai nuo tavęs nieko nepriklausys, nes tokie genai”, – kalbėjo mokslininkė.
Tačiau, profesorės žodžiais, tai ne tragedija, ypač, jei ligos eiga gerybinė. „Greitai čia visi tokie būsime”, – juokėsi akademikė. – Jeigu yra, tai „neišgriauši”. Imuninė sistema reaguos ir nieko nepadarysi”.
Klonuoja bealergines kates
Hab. dr. R. Dubakienė tikisi, jog ateityje šią problemą pavyks pažaboti naudojant genų terapiją: vienus genus pakeičiant klonuotais kitais: „Maždaug tokia numatoma alergijos gydymo strategija. Australijoje jau pradėtos klonuoti bealerginės katės, kad galėtų auginti alerginėmis ligomis sergantys žmonės, nes kačių alergenai – labai stiprūs”.
Mokslininkės teigimu, ryšiai tarp imuninės sistemos, nervų sistemos ir endokrininės sistemos – labai stiprūs ir moters gyvenime tai ypač akivaizdžiai reiškiasi.
„Viena vaikystėje alergija sirgusi pacientė ją „išaugo”. Ištekėjo, pagimdė kūdikį ir netikėtai po gimdymo išlindo baisiausia alergija. Ir iš kitų ligonių matyti, kad alergijos eiga – banguojanti. Atrodo, vaikai „išauga”, bet alergijos genai lieka. Kurį laiką gali būti sveikas, bet nežinai, kada tavo imuninė sistema sukvailios ir nieko nepadarysi”, – apibendrindama sakė alergologė klinikinė imunologė.