Mėsainiai, dešrelės, pica, žuvies piršteliai ir traškūs džiūvėsėliuose apvolioti vištienos gabaliukai – jei šie patiekalai dažni jūsų vaiko racione, metas pristabdyti. Nors jie atrodo nekenksmingi ir kartais net labai patogūs taupant laiką, mokslininkai perspėja – toks perdirbtas ir kramtymo beveik nereikalaujantis maistas gali paveikti vaiką tuo aspektu, kurio mažiausiai tikitės. Kaip teigia maistą ugdymo įstaigoms tiekiančios įmonės „Confetti“ dietistė Eglė Markovska, nauji tyrimai rodo, kad netinkami vaiko mitybos įpročiai daro žalą ne tik fizinei jo sveikatai – jie gali turėti įtakos žandikaulio formavimuisi ir net lemti prastesnius mokymosi rezultatus.
Mitybos įpročiai parašyti ant vaiko veido
Šį vasarį užsienio spauda mirgėjo antraštėmis, kaip vaikų racionas gali paveikti jų žandikaulio vystymąsi ir veido bruožus, o šio sujudimo „kaltininkas“ – Valensijos Katalikiškasis universitetas, kuris atliko tyrimą šia tema. Remiantis jo išvadomis, vaikai, kurie reguliariai valgo kietesnį, daugiau kramtymo reikalaujantį maistą (pvz., daržoves, vaisius, riešutus), turi geriau išsivysčiusį žandikaulį ir taisyklingesnį sąkandį nei tie, kurių racione dominuoja perdirbti ir lengvai kramtomi produktai – mėsainiai, bandelės, perdirbta paukštiena ar saldumynai.
„Žandikaulio raumenims, kaip ir bet kuriems kitiems kūno raumenims, reikia darbo. Jei vaiko mityboje dominuoja tik minkštas maistas, natūraliai mažėja žandikaulio apkrova, o tai ilgainiui veikia veido formą – dantys turi mažiau erdvės augti, todėl susigrūda vienas ant kito ir sąkandis tampa netaisyklingas. Beje, siauresnis žandikaulis gali turėti įtakos ir kvėpavimo takų vystymuisi – vaikui tampa sunkiau kvėpuoti per nosį, todėl jis dažniau kvėpuoja per burną, o tai savo ruožtu daro įtaką jo laikysenai ir net miego kokybei. Apskritai nepakankamai išsivystęs žandikaulis ir prasti dantys yra šios civilizacijos rykštė, mat buvę medžiotojais ir gamtos gėrybių rinkėjais, palaipsniui virtome perdirbto maisto įkaitais. Deja, tokia mityba vis dažniau prasideda dar iki vaikui sukanka penkeri metai – kritinio laikotarpio, per kurį formuojasi žandikaulis ir maitinimosi įpročiai“, – apie šių dienų mitybos žalą pasakoja „Confetti“ dietistė.
Vaikų mityba prasta
Įrodymų, kad vaikų mityba prasta, toli ieškoti nereikia – pernai Sveikatos tyrimų instituto atliktas Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas atskleidė, kad nemaža dalis mokinių kasdien renkasi sveikatai nepalankius produktus: kas šeštas vaikas kasdien valgo saldumynus ar geria saldintus pieno gėrimus, kas dešimtas – geria saldintus gazuotus gėrimus, penktadalis moksleivių jau įpratę kasdien gerti kavą ir net penki procentai vaikų kasdien vartoja energinius gėrimus. Be to, Lietuvoje kas penktas mokinys turi antsvorio arba yra nutukęs, tačiau vaisių ir daržovių vis dar vartoja nepakankamai – bent kartą per dieną jų valgo tik trečdalis, grūdinių kultūrų – tik penktadalis, o ankštinių produktų – tik kas vienuoliktas mokinys.
„Tačiau net ir tie vaikai, kurie neserga lėtinėmis ligomis ar nėra nutukę, dažnai neatrodo gerai, mat netinkama mityba yra „atsakinga“ už sutrikusią hormonų pusiausvyrą ir uždegiminius procesus organizme. Dėl to vaikams gali atsirasti paakių maišeliai, jų veidas atrodo paburkęs, oda praranda sveiką spalvą ir elastingumą – tai ženklai, kuriuos tėvai neretai nurašo nuovargiui ar ekranų pertekliui, nors iš tiesų priežastis gali slypėti vaiko lėkštėje“, – apie netinkamo maisto poveikį vaiko išvaizdai pasakoja E. Markovska.
Maistas turi įtakos ir vaiko gebėjimui susikaupti
Kitas svarbus argumentas, kodėl būtina kuo anksčiau pasirūpinti kokybišku vaiko racionu, kurį nurodo maistą ugdymo įstaigoms tiekiančios įmonės dietistė – akademiniai pasiekimai mokykloje. Pasak jos, nors dažniausiai tėvai apie vaiko mitybą susimąsto žvelgdami į jo ūgio ar svorio parametrus bei rūpindamiesi jo imunine sistema, vis daugiau mokslinių tyrimų atskleidžia tiesioginį ryšį tarp to, kas yra vaiko lėkštėje ir jo gebėjimo susikaupti.
„Kartais tėvai stebisi, kodėl jų vaikas pamokose būna išsiblaškęs, neramus ar sunkiai įsimena naują informaciją, bet retai susimąsto, kad tai gali būti ne jo charakterio ypatybė, o tiesiog vietoje pusryčių suvalgytos bandelės ar saldaus pieno kokteilio pasekmė. Perdirbtas, daug cukraus, dažiklių ir skonio stipriklių turintis maistas sukelia staigius cukraus šuolius kraujyje, todėl iš pradžių vaikas tampa aktyvus, bet po to jis krenta į vadinamąją „cukraus duobę“ – jį apima nuovargis, apatija ir jis tampa emociškai nestabilus.
Vaikų nervų sistema yra labai jautri
Apskritai vaikų nervų sistema yra labai jautri, todėl reikia užtikrinti, kad jų racione netrūktų cinko, magnio ir B grupės vitaminų – šie mikroelementai dalyvauja perduodant nervinius impulsus ir daro tiesioginę įtaką vaikų nuotaikai, motyvacijai bei gebėjimui išlikti ramiems. Kai šių medžiagų trūksta, o gaunama daug greitųjų angliavandenių, kenčia ne tik akademiniai rezultatai – vaikams tampa sunku susitvarkyti su stresu, mažėja jų pasitikėjimas savimi“, – įžvalgomis dalijasi „Confetti“ dietistė E. Markovska.
Šiuos pastebėjimus patvirtina ir moksliniai tyrimai. Australijos „Murdoch Children’s Research Institute“ atliktas tyrimas parodė, kad vaikai, kurių mityboje gausu perdirbto maisto, pasiekia prastesnių rezultatų matematikos ir skaitymo testuose, palyginti su tais, kurių racione dominuoja vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai ir žuvis. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad sveika mityba pirmosiose klasėse yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių pažintinių gebėjimų raidą vėliau. Dar viename tyrime, publikuotame žurnale „Nutrients“, buvo nustatyta, kad vaikai, kurie vartoja daugiau cukraus turinčių produktų, dažniau patiria elgesio sutrikimų, nerimą bei dėmesio koncentracijos sunkumų – simptomų, dažnai siejamų su dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimu.
Daugiau dėmesio maitinimui mokyklose
Kaip pastebi maistą ugdymo įstaigoms tiekiančios įmonės „Confetti“ įkūrėja Aneta Borkovska, vaikų mitybos pagrindai yra labai paprasti – valgyti reguliariai, įvairiai, gerti vandenį ir vengti perdirbtų užkandžių, tačiau realybėje tai įgyvendinti toli gražu ne taip paprasta. Net ir tie, kurie kasdien valgo mokyklos valgykloje, dažnai tai daro skubėdami, nes pertraukų metu jiems svarbiau pabendrauti su draugais nei ramiai pavalgyti, o be to, dalyje valgyklų maistas vis dar nėra subalansuotas augančiam vaikų organizmui.
„Biudžeto ribotumas – viena didžiausių kliūčių. Sveikesni produktai, tokie kaip šviežios daržovės, vaisiai, kokybiška mėsa ar ekologiški produktai, dažnai kainuoja brangiau, todėl dauguma įstaigų renkasi pigesnes alternatyvas, kurios ne visada atitinka visaverčio maisto standartus. Nuolat bandome įtikinti mokyklas, darželius ir universitetus rinktis subalansuotą maistą, tačiau dažnai susiduriame su įvairiais iššūkiais, kuriuos lemia ne tik finansiniai apribojimai.
Pirma, ne visos ugdymo įstaigos turi pakankamai žinių apie sveiką mitybą ir jos įgyvendinimą. Antra, kartais net ir geranoriškos pastangos sukurti sveikesnį meniu dėl logistikos iššūkių ir noro pataikauti vaikų skoniui baigiasi kompromisais, kurie neatitinka subalansuotos mitybos principų. Dėl šios priežasties subalansuotos mitybos skatinimas valstybiniu lygmeniu turėtų tapti ne tik sveikatos apsaugos, bet ir finansų planavimo prioritetiniu klausimu. Juk keista, kad tiek daug dėmesio skirdami pastaruoju metu itin išpopuliarėjusiai „longevity“ temai, apie pačią tokio gyvenimo būdo pradžią – vaikystę, vis dar kalbame per mažai“, – apie aktualią vaikų maitinimo problemą pasakoja vaikų maitinimo specialistė A. Borkovska.
