53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Mano gimdymo istorija: 10 balų medikams

Mano gimdymo istorija: 10 balų medikams

Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias ir sukrečiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Monikai.

2012 kovo 8 (ketvirtadienis)

Šiandien Moters diena, visi vyrai perka gėles, dovanoja savo žmonoms, draugėms, mamoms. O man ši diena padovanojo nuostabią naujieną – aš laukiuosi!

2012 lapkričio 16 (penktadienis)

Apsilankiau pas savo gydytoją, pagal ją, šiandien mano gimdymo diena. Ji mane apžiūri ant kėdės ir sako, kad viskas vyksta labai gerai, atsidarymas 2 cm, viskas ten jau pasiruošę, per savaitgalį turėčiau pagimdyti.

Aš dar išsiklausinėju, kas bus, jei per savaitgalį nepagimdysiu, ir išvažiuojam namo. Po gydytojos dar užsukam pas mano mamą į darbą, skaniai pavalgom, po to po Saulės miestą pasivaikščiojam, grįžtam namo, aš grindis išsiplaunu, pasidarom su vyru vaisių salotų ir pavakarojam prie TV.

Atsigulusi į lovą dar užpildau nėštukės dienoraštį, surašau dienos įvykius ir keliauju pas panelę Paduškaitę.

Naktį vis prabudinėju, dažnai einu į WC, pilvo apačioje toks jausmas kaip prieš mėnesines, lyg kažkas pamaudena, bet aš sau ramiai miegu iki kol 4 val prabundu nuo nedidelio skausmelio. Atsinešu telefoną, kad matyčiau kiek valandų. Vėl skausmas ateina, žiūriu į laikrodį, tai kartojasi kas 5 min. Galvoju, argi gali taip būti, kad iš karto sąrėmiai kas 5 min, nesąmonė kažkokia. Juk visur rašo, kad pirmi sąrėmiai būna kas 20-15 min. Nieko nesuprantu.

Vyrui pasakau, kad kažkas lyg skaudena, jam liepiu toliau miegot, o pati keliuosi. Prisigalvoju visokių darbų, kad greičiau laiką prastumčiau, mat norėjau sulaukti 8 val, nes tokiu laiku ligoninėje keičiasi pamaina. Skausmai užeina ir vėl praeina, to net skausmu nepavadinčiau. Aš nusivaksuoju batus, užsikabaroju ant kėdės ir išsivalau virtuvėj ventiliacijos groteles, parašau draugei laišką (informuoju, kad jau prasideda veiksmas), padarau vyrui sumuštinių, termosą arbatos – juk gimdykloje jis norės valgyt. Einu į dušą, apsirengiu ir žadinu vyrą, jis staigiai šoka iš lovos, sakau, tai neskubėk, dar gali pagulėt. Dar pakalbam, ir jis eina ruoštis. Nebūtume dar važiavę į gimdymo namus, bet pas mane buvo radę streptokoką, tad iš anksto žinojome, kad reikės leisti antibiotikus.

2012 lapkričio 17 (šeštadienis)

8:15 val mes jau gimdymo namuose. Priimamąjame pildo dokumentus, klausia, kas kiek sąrėmiai, sakau, kad kas 5-6 min, bet neskaudūs. Ta moteriškė sako, kad aš į gimdančią nepanaši, spėja, gal man čia paruošiamieji sąrėmiai, kurie visą savaitę gali trukti. Pakviečia gydytoją Šukienę, kad apžiūrėtų mane, lipu ant kėdės, gydytoja sako, jog kaklelio atsivėrimas 4 cm, laikas į gimdyklą.

Duoda naktinukus, persirengiu, užsivelku savo chalatą, įsispiriu į šlepetes ir keliaujam. Gimdžiau 8 – oje gimdykloje. Kai atėjau, manęs jau laukė akušerė, kai pamačiau, kad mano akušerė bus J. Gražulienė, kuri mums vedė kursus, mano veide dar padidėjo šypsena. Atsiguliau, uždėjo diržus, kurie matuoja toniukus ir sąrėmius. Pastatė lašelinę su antibiotikais ir gulėjau kokią valandikę.

Po to vaikščiojau, sąrėmiavau, per sąrėmiaus vyras man masažavo nugaros apačią, tas man labai padėjo. Bandžiau ir ant kamuolio linguoti, bet nepajutau efekto. Skausmai stiprėjo, sąrėmiai ilgėjo. Tik prasideda sąrėmis, aš atsistoju prie lango, įsikimbu į palangę, o vyras stipriai trina nugaros apačią.

Vandenis gydytoja prakirpo. 13 val vėl atėjo gydytoja, patikrino, atsidarymas beveik 8 cm. Gydytoja pasakė, kad pagimdysiu be vaistų. Maždaug nuo to laiko sąrėmiai buvo dažni, skausmingesni, bet iškenčiami.

Aš buvau rami, vaikščiojau ir giliai kvėpavau, akušerė ateidavo, pridėdavo trumpam patikrinti tonus. Akušerė vis ateidavo ir klausdavo, ar dar nenoriu stumti, aš patraukdavau pečiais, kad lyg dar ne. Sakau, būtų gerai, jei gydytoja pažiūrėtų. Maždaug 14 val vėl ateina akušerė ir sako, kad po 15 min ateis gydytoja. Ateina gydytoja, akušerė, kelios sesutės, aš ropščiuosi į lovą. Gydytoja pažiūri – pilnas atsidarymas. Dabar reikės stumti.

Akušerė kojų gale, gydytoja prie mano lovos iš vienos pusės, mano vyras prie galvos iš kitos pusės. Iš gydytojos gaunu nurodymus, kaip ką daryti: „Įkvepiam 3 litrus oro ir stumiam”.

Per vieną sąrėmį reikėjo stumti 3 kartus. Vyrui liepia laikyt mano galvą. Labai nepatogus pasidėjimas kojoms, liepia įsiremt į metalinius laikiklius, rankomis kibtis į lovą ir riestis tarsi į kamuoliuką. Iš pradžių lyg ir nelabai pavyko, bet gydytoja sako: „Kol pagimdysi, išmoksi stumti”.

Klausiau, ką sako akušerė ir gydytoja, ir stengiausi vykdyti. Vienu metu gydytoja davė gurkšnį vandens, aš jaučiau, kad kakta visa šlapia. Po kažkiek stūmimų gydytoja sako, dar liko du stūmimai ir bus viskas, aš pasitikslinau ar jau tada gims vaikelis. Ir po kelių minučių mano pilvelio nebelieka – jis atsiduria pas akušerę ant rankų.

14:45 val mums gimė sūnus – 3825 g, 52 cm ūgio.

Mūsų berniukas iš pradžių buvo tinginiukas ir tingėjo kvėpuoti, personalas nusinešė mažiuką ant stalelio, traukė gleives, gal davė deguonies, tiesą sakant, nemačiau, nes visi aplink susibūrė.

O aš vyrui sakau, kodėl mums mažiuko neduoda, ašaros kaip pupos bėga, bet viskas labai greitai vyko, aš tik paklausiau, kodėl mūsų mažiukas neverkia, tai mane nuramino, kad tuoj viskas bus gerai. Taip ir buvo, greitai sutvarkė mano berniuką, jis pradėjo verkti ir uždėjo tą mažą kruopytę man ant krūtinės.

Nieko gražesnio pasaulyje nebuvau mačius: mažytė nosytė, miniatiūriniai pirščiukai, mažos mažytės pėdutės. Žiūrėjau, čiupinėjau tave ir negalėjau patikėti, kad tai tu devynis mėnesius gyvenai po mano širdele. Niekada nemaniau, kad kada nors būsiu tokia laiminga. Dabar pagalvoju, kaip anksčiau galėjom gyventi be tavęs, mūsų sūnaitėli. Ašaros pačios riedėjo, vyras ramino mane, bet mačiau, kad ir pats verkė.

Personalui duodu 10 balų, gydytoja maloni, akušerė – nors prie žaizdos dėk. Kai mus vežė iš gimdyklos į palatą, akušerė dar pasijuokė, sako: „Kad jau viskas taip lengvai, tai lauksim antrą kartą”.

Monika

Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Mano išsaugoti straipsniai