Jeigu norite papasakoti savo gimdymo istoriją, laukiame jūsų laiškų el.paštu tavovaikas@delfi.lt.
Kuo skiriasi motinystė, kai tau 20 ir 40 metų
Mamos rankų galia ir masažo poveikis vaikui
Pasiruošimas gimdymui
Mintis apie gimdymą vijau šalin, nes labai jo bijojau. Vienos mamos tiesiai šviesiai rėždavo, kad tai labai baisu, kitos su kreiva šypsenėle sakė, kad viskas bus gerai, esą „visos pagimdo ir tu pagimdysi“.
Likus mėnesiui iki gimdymo viename straipsnyje perskaičiau, kad gyd. R. Šemeta yra parašęs knygą „Gimdymas su šypsena“. Įsigijau knygą ir puoliau skaityti, nes ji ne tokia jau ir plona, o kur dar užduotys ir darbas su savimi.
Taigi, neilgai trukus miegamojo ir vonios zonos buvo nukabinėtos teigiamomis frazėmis, mintys sukosi tik apie tas moteris, kurios gimdė lengvai. Prie viso to turiu paminėti, kad nuo trečio nėštumo mėnesio, bent 5 kartus per savaitę dariau nėščiųjų mankštą pagal „prenatal pilates“, o nuo 6 mėnesio vos radus progą sėdėdavau ant gimnastinio kamuolio.
Gimdymo belaukiant
Štai ir išaušo „ta“ diena, nuo pat ryto buvau kupina jėgų, šiek tiek maudžia nugarą, bet tai nuo 6 nėštumo savaitės man nebuvo naujiena. Pasiskambinu į gimdymo namus, pasakau, kaip jaučiuosi ir mane nuramina, kad jei vandenys nenubėgo, galiu ramiai būti namie. Imuosi darbo, išnaudoju energiją, susitvarkau namus, pagaminu valgyti, papliurpiu telefonu su giminėmis. Tiesa, vakarinį susitikimą su draugais atšaukiu, maža ką.
Vyras darbuojasi rūsyje, o man užeina kas 15 minučių po 1 minutę trunkantys spazmai, vaikščioju po kambarį kvėpuoju ir galvoju, kad man dabar paruošiamieji sąrėmiai ir kaip turėsiu elgtis, kai užeis tikrieji. Sulaukiu vyro ir nutariam prieš naktį nuvažiuoti į gimdymo namus, kad apžiūrėtų, sakau, bus ramiau naktį miegoti, nes vis tik dieną pasišalino gleivių kamštis.
Važiuojant jaučiu kiekvieną mažiausią duobę, bet Kaune ir nerasi kelio be duobių… Vyras, rodos, ramus, ir aš nepanikuoju. Apžiūrėjęs gydytojas mane sveikina sakydamas, kad gimdos kaklelis atsidaręs 6 cm ir eisim į gimdyklą. Man šokas, klausiu gydytojo, ar aš jau nevažiuosiu namo?
Jis manęs klausia atgal, o ar galėčiau dar važiuoti namo. Kuriozas, bet man atrodė, kad aš dar tikrai galėčiau.
Gimdymas
Gimdykloje procedūros įprastinės, paguldė, klausė kūdikio širdelės tonų. Kai prakirpo vandenis, nebesinorėjo gulėti ir klausyti, labai prašiau ir leido stotis, nes kūnas pats kėlėsi ir rinkosi geriausią tuo metu jam padėtį.
Nenorėjau jokių masažų, jokių kamuolių ar muzikų, tik sėdėt įsitempus kaip styga ir laukt, bet buvo gera žinot, kad mano mylimas žmogus šalia, ir jei man ko prireiks, jis man padės.
Noriu palinkėti visoms moterims taip gimdyt, kaip aš gimdžiau, nes girdėjau viską, ką gydytojai rekomenduoja, kad tik būtų viskas geriau ir greičiau. Tarp stanginimosi sąrėmių nejaučiau jokio skausmo, be abejonės, visa tai trunka tik akimirką. Apskritai, gimdydama nejaučiau skausmo, tik tempimą ir veržimą, kuris, be abejonės, norėjosi, kad greičiau pasibaigtų.
Mielos moterys, stenkimės pasikliauti savo jėgom ir savo moteriškumu, nukreipkim save pozityvia linkme, nes mintys gydo. Linkiu mylėti ir būti mylimoms, nes saugumo jausmas žmogų daro galingu. Dėkoju savo vyrui už šitą gerą jausmą.
Odeta
