Kaune gyvenanti moteris savo antrojo vaikelio susilaukė padedama dulos, tiksliau, net kelių. Siūlome interviu, kuriame mama atvirai papasakos, kodėl pasirinko tokį būdą.
Kodėl nusprendėte pasinaudoti dulų paslaugomis?
Kai buvau šešiolikmetė, vienas pažįstamas (metais vyresnis, dabar kunigas) su gėrėjimusi ir pasididžiavimu, pasidalino jo vyresniosios sesers gimdymu namuose, vandenyje. Pasakojimas mane labai palietė. Ir nors (jau tada), vaikus planavau po 30-ojo gimtadienio, panorau gimdyti vandenyje.
2010-2011 m. nešiojau savo pirmagimę. Labai daug skaičiau, domėjausi gimdymu, žindymu, pirmaisiais kūdikio metais. Taip pat ieškojau galimybių gimdyti vandenyje. Kadangi namuose tam sąlygų nebuvo, ieškojau gimdymo namuose. Aplankiau visus Kauno gimdymo namus. Kalbėjausi su gydytojais, akušerėmis, vadovais. Aiškinausi galimybes ir pasiūlymus, tiek inventoriaus, tiek dirbančio personalo. Kartu su vyru, pasirinkome vienus gimdymo namus, nes jų vadovai pažadėjo užtikrinti gimdymą vandenyje. Deja… Gimdymą priimanti gydytoja (greičiausiai neturinti tokios patirties), atsisakė kūdikį priimti vonioje. Buvo pažeista ir daugiau moters ir vaiko teisių į saugų, sveiką, natūralų gimdymą. Jaučiausi apgauta. Turėjau surinkusi daug žinių, bet nepadariau svarbiausio darbo – neatsivežiau raštiško gimdymo plano ir neturėjau advokato, kuris gintų mano bei naujagimio teises, norus.
Skaudus nusivylimas, neįgyvendinus ilgametės svajonės per pirmąjį gimdymą, privertė ieškoti gimdymo namų alternatyvų. Įsirenginėjome naują namą ir buvome numatę patalpą su vandens nutekėjimo sistema grindyse, kurioje planavome statyti pripučiamą baseiną, antrojo vaikelio gimdymo metu. Deja, tuo metu Lietuvoje kilo skandalas dėl namuose priimamų gimdymų. Supratau, jog neturint pažinčių, tai taps neįgyvendinama.
Kaip ieškojote dulos? Ar iš karto suradote žmogų, kuriuo pasitikite?
Praėjus kuriam laikui, bendraudama mamų, auginančių vaikus, internetiniuose forumuose, išgirdau apie dulas. Tada dar nesilaukiau. Pirmiausia skaičiau apie jų veiklą užsienyje, vėliau sužinojau apie mokymus Lietuvoje. Vyras, perskaitęs straipsnį, šį darbą pasiūlė man. Juk žinojo, kaip giliai, visa savo esybe, pasinėriau į motinystę – girdėdavo telefonu, forumuose ir gyvai vedamas konsultacijas gimdymo, žindymo, saugaus prieraišumo klausimais. Mintį tapti dula atidėjau. Skaičiau apie vedamus mokymus, domėjausi dulų teikiamomis paslaugomis, klausinėjau forumuose užsienyje besimokiusių ar daugiau žinančių.
Tais metais, kai išgirdau apie veiklą pradėjusias gimties seseris Lietuvoje, pradėjau lauktis antrojo vaikelio. Jau buvau apsisprendusi, kad gimdysiu tik su dula ir tik Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose, jei negalima savo namuose su sertifikuoto specialisto pagalba. Užklausiau vienos forumietės ir gavau nuorodą per kurią susisiekiau su Lietuvos dulų vadove, o ji pasiūlė vienos iš mokinių (labiausiais patyrusios) kontaktus.
Papasakokite, kokie buvo jūsų susitikimai su dula nėštumo metu: apie ką jūs kalbėjote, kokius klausimus aptarėte?
Su Asta ilgą laiką bendravome el. paštu. Kadangi pagalbos norėjau tik gimdymo metu, neskubėjau susitikti. Susitikome mėnesį prieš gimdymą. Susitikimas vyko puikiai. Asta trumpai papasakojo apie savo šeimą ir gimdymus, kurie mane sužavėjo. Aš apie savus skaudulius gimdant dukrą ir norą panašių situacijų išvengti besiartinančio gimdymo metu.
Atrodė, jog esu sukaupusi daug informacijos, tačiau Asta puikiai ją papildė savo žiniomis ir patirtimi. Į gimdymo planą įtraukiau prieštaravimą leisti oksitociją (vaikučio gimimo ir placentos atsiskyrimo skatinimui), atsisakiau epiziotomijos (kirpimo bet kokiu atveju) ir pan.
Taip pat sužinojau, kad griežto advokatavimo, kurio tikėjausi, negaliu reikalauti, nes tai prieštarauja gimties seserų galimybėms. Supratau, jog mano vyras, kuris bet kokiu atveju, dalyvaus gimdyme, taip pat, turės savą rimtą vaidmenį – vyriškos jėgos, nenuolaidumo ginant ir įgyvendinant žmonos teisę į saugų gimdymą be medikų įsikišimo.
Atsargai, dula Asta man patarė susitikti su dar viena būsimąja dula. Kadangi gimdymo terminas buvo vos kelios dienos po šv. Velykų, o aš tikėjausi gimdyti keliomis dienomis anksčiau (per šventes), galėjo kilti nenumatytų atvejų, sunkumų su atvykimu.
Mielai susitikau su Karolina, kurios pačios nepažinodama, jau buvau tapusi jos piešinių gerbėja (tai išsiaiškinau tik susipažinusi). Be galo mielai pabendravome ir aš dar labiau papildžiau savo gimdymo planą: išbraukiau daugumą naujagimiams skirtų tyrimų, virkštelės kraujo tyrimą ir pan., kurie kūdikiui labiau pakenkia, nei padeda arba rezultatai skirti tik žiniai, nesant galimybėms padėti.
Norėjau gimdyti 100 proc. natūraliai. Be nuskausminamųjų, skatinamųjų, ne ant stalo ir pan. Su dukra tai beveik pavyko. Žinojau klaidas, kurias padariau ar buvau prievarta privesta medikų. Dabar ketinau, kiek tai įmanoma ligoninėje, atsisakyti medikų „pagalbos“ ir viską daryti savame rate – aš, vyras, dula.
Koks buvo gimdymo namų darbuotojų požiūris į tai, kad gimdysite su dula?
Kauno Krikščioniškus gimdymo namus rinkausi dėl atsiliepimų apie natūralius gimdymus ir dėl gydytojos Bangos Kulikauskaitės, pas kurią lankiausi nėštumo metu.
Kelias savaites prieš gimdymą aš, vyras ir dula nuvažiavome į susitartą susitikimą su KKGN vadove. Kartu vežiausi gimdymo planą. Aptarėme kiekvieną punktą, jo įgyvendinimo galimybes. Į planą buvo įtrauktas pageidavimas riboti žmonių skaičių gimdykloje (jokių pašalinių, nebūtinojo personalo), tik gimdyvė, vyras, dula.
Gydytoja skyriaus vedėja Rasa Babiliūtė užtikrino, kad negalimų ar neįgyvendinamų dalykų mano gimdymo plane ji nematanti.
Kaip atrodo gimdymas su dula?
Prasidėjus sąrėmiams (paruošiamųjų turėjau ir anksčiau), neskubėjau važiuoti. Buvo apie pusė dešimtos vakaro. Paskambinau savo tėčiui, kurio paprašiau atvažiuoti paimti vyresniąją dukrą. Nusiunčiau žinutę dulai Karolinai, kuri „budėjo” per šventes. Buvo šv. Velykų išvakarės – Jėzaus Kristaus prisikėlimo naktis.
Su vyro pagalba įsilipau į vonią. Asta buvo minėjusi, kad paruošiamuosius sąrėmius nuo tikrųjų galima atskirti pagulėjus vonioje – jei nepraeiną, vadinasi, tikra. Nepraėjo. Bet dar neskubėjau. Norėjosi kuo mažiau laiko praleisti ligoninėje, kad būtų kuo mažesnė skatinimo tikimybė. Juk gydytojai turi vadovautis protokolais, pagal kuriuos po tam tikro valandų skaičiaus siūlo skatinimą. Buvau pasiryžusi, kad „ir 3 paras gimdyti“. Todėl vidurnaktį nuvykusi į gimdymo namus pasakiau, kad sąrėmiai prasidėjo ką tik.
Buvau apžiūrėta, pamatuoti vaikučio tonusai. Priėmusi gydytoja perskaitė gimdymo planą. Akušerė palydėjo į gimdyklą. Likome trise: aš, vyras, dula. Dula Karolina buvo puikiai pasiruošusi. Tuojau pat apžiūrėjo gimdykloje esantį inventorių. Sąrėmių skausmų mažinimui darė man masažą, vėliau pamokė jo vyrą. Turėjo skarą, kurios pagalba keitėme padėtis. Sėdėjau ant kamuolio, klūpėjau kniūbsčia, gulėjau ant žemės patiestų čiužinių, stovėjau laikoma vyro. Viskas vyko žaibišku greičiu, vos man suaimanavus, pratarus pusę žodžio, kur blogai ar ko norėčiau. Ištroškus gaudavau atsigerti, pavargusi – atsiremti, pakeisti padėtį, masažą, net buvau išmokyta šaukimo „Uuuuuu“, kuris tikrai, mažina ir lengvina skausmą labiau nei „Aaaaa“.
Ar pasiteisino jūsų lūkesčiai gimdant su dula?
Taip, net labai. Nors žinojau, kad dula nėra advokatas, tačiau ji buvo blaivaus proto žmogus, kuris galėjo tvarkyti ir derinti tuos reikalus, kuriems mudu su vyru nebuvome pajėgūs dėl streso ir kitų aplinkybių. Buvo labai šaunu, kai ko prireikus nelikdavau viena. Vienas (dula ar vyras) bėgdavo pakviesti akušerę, gydytoją ar ko paklausti, paprašyti, o kitas likdavo su manimi. Skausmingiausių sąrėmių metu keičiau pozas daug kartų: klūpėjau, stovėjau, gulėjau, sėdėjau ir t.t. Visais atvejais dviejų žmonių pagalba buvo idealus pasirinkimas. Pvz., vyras laiko mane stovinčią, nes pačiai jėgų nebeužtenka, o norisi, kad vaikutis tinkamai nuslinktų, įsitaisytų į gimdos kaklelį, dula (iš nugaros) daro masažą ar paduoda atsigerti, ar išvalo ką tik pliūptelėjusius vaisiaus vandenis, pakeičia sušlapusius marškinius, nubėga pakviesti gydytojos ir t.t.
Ar pavyko išvengti komplikacijų bei medikamentinio gimdymo skatinimo?
Antrąjį vaikelį pagimdžiau gerokai greičiau nei pirmąjį, per 5 val. Manau, todėl, kad turėjau daugiau žinių ir nekartojau klaidų. Mano gimdymo plane buvo griežtai uždrausta viskas, kas nesusiję su natūralumu. Tikėjausi net neišgirsti akušerės ar gydytojos siūlymo epidūriniam nuskausminimui ar skatinimui. Ir neišgirdau. Išgirdau tik kelis siūlymus gultis ant stalo, nors buvo aiškiai parašyta, jog ketinu gimdyti vonioje, į vandenį, kaip ir padariau. Turiu pasakyti, kad šis noras perkalbėti mane, nes taip būtų gydytojai patogesnė padėtis, erzino. Juk ir mes, ir jos žino, kad gimdyvės gulėjimas ant nugaros yra pati blogiausia poza naujagimio slinkimui gimdymo takais ir patogi tik priimančiam gydytojui, kuris viską puikiai mato ir jaučiasi kontroliuojantis situaciją.
Ką galėtumėte iš savo patirties atsakyti skeptikams, kurie sako, kad „dula atlieka panašias funkcijas kaip ir akušerė ar apsiskaitęs vyras gimdyme“?
Esu tikra, kad turint tik akušerę ar tik vyrą, tokios pagalbos nesulauksite. Jei vyras tiek apsiskaitęs, kaip dula – puiku! Tačiau jis ne moteris ir nepajus daugybės niuansų, kuriuos gali moteris. Akušerė, jei ji nuoširdžiai atsiduos tik Jūsų ir naujagimio gerovei, sieks kuo daugiau natūralumo, duos laiko, kiek prireiks, taip pat, puiku. Tačiau šioje sistemoje dirbantiems žmonėms yra keliami reikalavimai, yra protokolai, kurių jie turi laikytis, suskaičiuotos valandos, po kurių, pvz., siūlomas skatinimas, cezario pjūvis ir pan. Manau, dauguma „sistemos“ darbuotojų bijo nepaklusti protokolui, prarasti licenziją ir pan. Ant dviejų kėdžių nepasėdėsi, nukentės kuri nors šalis arba abi. Dėl šių priežasčių, rekomenduočiau laisvai samdomą gimties seserį (dulą), kuri atstovaus tik Jūsų ir naujagimio poreikius.
Kokią turėjote pagalbą iš dulų po gimdymo?
Dula Asta buvo man atsiuntusi aprašymą, kaip svarbu naujagimiui savarankiškos krūties spenelio paieškos iš karto po gimimo. Atsiguliau su sūneliu ant nuogos krūtinės ir paleidau jį į pirmąją kelionę. Stengiausi nepadėti ir netrukdyti.
Mano vyras ir dula Karolina buvo greta – stebėjo šį jaudinantį žygį ir pagelbėjo po vienu ar kitu šonu pakišdami pagalvę, rankšluostį. Kai išvargusi po gimdymo pasijutau alkana, dula Karolina pasiūlė atsivežtų užkandžių, taip pat pastilių gerklei, nes perštėjo. Šiaip nereikalavau po gimdymo nieko, bet buvo smagu, kad dar valandėlę turėjome mielą pagalbininkę, kuri buvo apmąsčiusi mūsų būsimus poreikius ir pasidžiaugė nauja gyvybe.
Kitą dieną mus aplankė abi dulos – Asta ir Karolina. Klausinėjo, kaip sekėsi pirmąją parą, dalinosi žiniomis ir nuomone, o aš klausinėjau apie būsimus tyrimus ir primirštą naujagimio priežiūrą.
Žinau, kad galima tartis dėl pagalbos po gimdymo namuose ar ligoninėje, tačiau man šios paslaugos nereikėjo.
Kiek kainavo jums dulų paslaugos?
Prisipažinsiu, kad šį klausimą kėliau ir nuogąstavau, jog kaina nepasirodytų pernelyg didelė. Tikėjausi, kad tai nekainuos daugiau, nei gydytojo samdymas, nes vienas iš variantų buvo mane prižiūrėjusios gydytojos prašymas apginti nuo „sistemos“ gimdymo metu.
Čia Dievas padarė mums didžiulę Velykinę dovaną – atsiuntė nemokamą dulą. Kadangi kreipiausi į gimties seseris joms dar nepabaigus studijų, mano gimdymas, bendravimas iki ir po, buvo lyg praktika, už kurią mokestis nebuvo imamas.
Kai susitikome po kelių mėnesių, įteikiau duloms nuoširdžias dovanėles. Beje, ir pati gavau, kas dar labiau nustebino ir nudžiugino. Šios moterys tikrai nuostabios.
Ar planuotumėte ir kitus savo vaikučius gimdyti su dulos pagalba?
Būtinai. Dar geriau, su dviem. Juokauju. Dabar ir užmokestis nebegąsdina, nes žinau kiek daug visokeriopos pagalbos galima gauti ir pačiai atsiduoti vaikelio pasitikimui, kai dula rūpinasi visais kitais žemiškais dalykais.
