Jeigu pirmasis gimdymas buvo labai ilgas ir sunkus, jeigu po jo kilo rimtų komplikacijų, moteris gali jausti antro nėštumo planavimo baimę. Būtent tokį laišką gavo TAVO VAIKO redakcija. Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Marija Vaštakė.
Iš skaitytojos laiško:
„Esu dvejų su puse metų sūnelio Roko mama. Prisiminus gimdymą, iki šiol šiurpuliukai per kūną bėgioja. Norėjau gimdyti natūraliai, kaip ir dauguma pirmą kartą besilaukiančių, gimdymas užsitęsė. Gimdžiau beveik dvi paras, bet gimdymo veikla buvo per maža, vaikas ėmė dusti ir viskas vos nesibaigė nelaime.
Gimęs sūnelis buvo įvertintas vos 6 balai pagal Apgar, išneštas į Naujagimių kambarį po lempomis, tik po visų tyrimų, kai viskas pasirodė geri, buvo atneštas man į palatą. Buvau išsikamavusi po gimdymo, dar ta nežinia, ar vaikui viskas gerai, mane labai slėgė. Verkiau, turbūt, be sustojimo visą dieną.
Dabar laukiamės kito vaikučio, jau ketvirtas mėnuo, tik nuo pat nėštumo pradžios kankina įvairios baimės: kaip šįkart bus gimdymas, ar viskas jame bus gerai, ar sveikas bus vaikutis. Bijau, kad vėl pasikartos buvęs scenarijus ir nežinau, ar turėsiu jėgų jam ištverti. Klausiau gydytojos apie cezario pjūvį, bet sako, kad be priežasties jis nedaromas. Patarkite, kaip kovoti su mintimis, kurios neduoda ramybės?“
Specialistės komentaras:
„Neretai manoma, kad antro nėštumo metu moterys jaučia mažiau nerimo ir įtampos, mažiau bijo antrojo gimdymo. Tačiau ši taisyklė ne visada pasiteisina. Neretai moterims, kurios patyrė gimdymo traumas, kuomet gimdymas užsitęsdavo ar iškildavo grėsmė kūdikiui , baimės jausmas didėja, tai apsunkina ir apkartina laukimo periodą. O kaip žinia, nerimastingos mintys, baimės persiduoda kūdikiui ir trukdo jam įsčiose jaustis ramiai ir saugiai. Taigi, ne vien dėl savęs, bet ir dėl būsimo vaikelio verta pasirūpinti savo psichine sveikata.
Visų pirma, reikia rasti būdų, kas padėtų atsitraukti nuo bauginančių minčių. Tai gali būti naujos veiklos atradimas, rami muzika, pasivaikščiojimai gamtoje, relaksacija. Antra, jokiu būdu nereikia „virti savose sultyse“ ir gyventi vienai su šia baime ir nerimu. Vertėtų apie tai pasikalbėti su vyru, gera drauge, mama. Su artimaisiais žmonėmis iš anksto aptarkite, kokios pagalbos iš jų tikitės , kas turėtų būti šalia Jūsų tuo metu. Nesidrovėkite ir apie savo nerimą ir baimes kalbėti su prižiūrinčia gydytoja.
Reikia vengti bet kokios informacijos, kaip gimdė kitos, ypač istorijų, kurios primintų pirmą sunkų gimdymą. Reikia turėti omenyje tai, kad jei pirmas gimdymas buvo sunkus, tai visiškai nereiškia, kad antrasis bus toks pat. Labai padeda vizualizacijos metodas. Užsimerkite, atsipalaiduokite ir iki smulkmenų įsivaizduokite kokį nuostabų kūdikį greitai sūpuosite, bučiuosite, maitinsite. Jei minėti metodai nepadeda, jei jaučiate, kad baimės tampa įkyrios, negalite su jomis susitvarkyti, vertėtų kreiptis psichologinės pagalbos“.
