Įdomūs, sudėtingi, unikalūs – tokius pasaulius susikuria kiekvienas vaikas, kiekvienas jaunuolis. Kartais tai yra būdas pabėgti nuo nelabai gražios realybės, kartais – tiesiog noras turėti savąją, pilną magijos, stebuklų ir neįtikėtinų nuotykių žadančią erdvę. Spalio 5-ąją startuosiantis Vilniaus tarptautinis vaikų ir jaunimo filmų festivalis kviečia iš arčiau pažvelgti į kitų vaikų, jaunų žmonių pasaulius ir rasti juose įkvėpimo, naudingų pamokų bei paskatinimo kitaip pažvelgti į savąją realybę. ”.
Jau 13-ąjį kartą jaunuosius žiūrovus į kino teatrus sutrauksiantis renginys rudenį pasitinka šūkiu „Už savus pasaulius! Gražia tradicija tapęs festivalis ir šiemet siūlo prasmingų, įkvepiančių filmų repertuarą įvairaus amžiaus moksleiviams, labiausiai patikusių filmų konkursą bei atvirą jaunųjų kino kritikų klubą.
Šiųmetinio Vilniaus tarptautinio vaikų ir jaunimo filmų festivalio žiūrovų laukia aštuonios filmų premjeros, atkeliavusios iš tolimosios Brazilijos, Kanados, Izraelio, taip pat iš Vokietijos, Švedijos, Olandijos, Belgijos ir netgi Kenijos. Kad ir kur vyktų veiksmas, kad ir kokius skirtingus nuotykius bei išgyvenimus patirtų filmų herojai, visi jie turi susikūrę savus, realius arba nelabai, tačiau tikrai unikalius pasaulius. Neatsitiktinis ir šių metų festivalio temos pavadinimas – „Už savus pasaulius“. Tradiciškai festivalio programa suskirstyta į kategorijas, nurodančias, kokio amžiaus vaikams yra skirtas šis filmas. Tiesa, tai nereiškia, jog jis nepatiks vyresniesiems ar netgi jų tėveliams.
Patiems mažiausiems – apie draugystę ir kosmosą
Pačių mažiausiųjų žiūrovų festivalis lauks su režisierės Barbaros Bredero juosta „Mano žirafa“ („Dikkertje Dap“, Nyderlandai, Belgija, Vokietija, 2017), pasakojančia apie vieną smagiausių ir svarbiausių dalykų gyvenime – draugystę. Patersonas Pepsas ir jo draugas Rafas yra gimę tą pačia dieną. Visgi Patersono pirmąją dieną mokykloje Rafas negali palaikyti jam kompanijos dėl labai paprastos priežasties – Rafas yra žirafa, o žirafos turi likti zoologijos sode. Rafas jaučiasi paliktas nuošalyje, laimei, Patersonui gimsta genialus planas, kaip atsivesti draugą į mokyklą ir supažindinti su naujaisiais draugais.
Jaunieji kino gerbėjai taip pat labai laukiami režisieriaus Petter Lennstrand filme „Danguje“ („Upp i det blå“ Švedija, 2016). Čia pasakojama apie mergaitę, vardu Potanė, kuri turėjo praleisti atostogas ponių fermoje, bet jos visuomet labai užsiėmę tėvai per klaidą palieka savo aštuonerių metų dukterį aikštelėje. Po trumpos diskusijos, keistuoliai aikštelės gyventojai nusprendžia priglausti mergaitę ir ji visai netikėtai tampa… slaptos kosminės misijos dalimi! Misijos dalyviai yra užtikrinti, kad suras nuostabių lobių ir savo svajonių įgyvendinimą. Ar tikrai?
Vyresniesiems – įkvepiantys bei pamokantys pasakojimai
Kiek vyresni žiūrovai, amžiaus kategorijoje nuo 9 metų, kviečiami susipažinti su ne ką mažiau intriguojančiomis istorijomis. Viena jų pasakojama režisieriaus Likarion Wainaina filme „Supa modo“ („Supa modo“, Vokietija, Kenija, 2018). Tai – nuoširdus ir įkvepiantis pasakojimas apie jaunų žmonių stiprybę, susiduriant su nelaimėmis. Pakvaišusi dėl Džeki Čano ir veiksmo filmų, devynerių metų Džo svajoja būti superheroje, bet laikas nėra jos pusėje. Kai daktarai pripažįsta, kad ji serga nepagydoma liga, Džo palieka ligoninę ir grįžta į namus, kad praleistų likusį laiką su savo mama ir seserimi. Kol mama reikalauja, kad mergaitė liktų namuose ir ilsėtųsi, jos sesers galvoje sukasi visiškai kitoks planas. Padedama viso miestelio gyventojų, Džo sesuo nusprendžia paversti mergaitės svajones realybe ir padaryti ją superheroje – tokia, kokia ji iš tiesų ir yra.
Tuo tarpu režisieriaus Goran Kapetanovic juostoje „Karo žaidimas“ („Krig“, Švedija, 2017) pasakojama apie atsiskyrėlį vienuolikmetį Maltą, kurio galvoje visuomet pilna sudėtingų strategijų ir žaidimų teorijų. Kai jis visai netikėtai atsiranda viduryje konflikto tarp dviejų kiemų, berniukas pagaliau atranda, kur tas teorijas pritaikyti realiame gyvenime. Deja, tik vėliau Maltas supranta, kad jo kišimasis paverčia žaidimus realiu kivirču ir karas tik prasideda. Ar jam pavyks jį sustabdyti?
Kito berniuko, vardu Titas, itin netikėta istorija rodoma juostoje „Tito ir paukščiai“ („Tito e os Pássaros“, rež. Gustavo Steinberg, André Catoto, Gabriel Bitar, Brazilija, 2018). Titas yra drovus dešimtmetis, kuris gyvena visai šalia pandemijos slenksčio. Visur įsikerojusi baimė kankina žmones, susargdina juos ir pakeičia iš pagrindų. Remiantis tėvo tyrimu, Titas atranda, kad yra būdas panaudoti esamą karvelių populiaciją ir jų čirpimą, siekiant sukurti priešnuodį ligai.
Paaugliams – juostos apie tikrąsias vertybes ir baimes
Vilniaus tarptautinis vaikų ir jaunimo filmų festivalis nepamiršta ir paauglių. Jų laukia trys puikios juostos, kurios labai suprantama kalba pasakos apie suaugusių abejingumą, tikrųjų vertybių paieškas ir susidūrimus su savo baimėmis.
Režisieriaus Luc Picard filme „Tikėk manimi“ („Les rois mongols“, Kanada, 2017) žiūrovai nukeliami į Monrealį, 1970-uosius. Radikalų kairiojo sparno nacionalistų grupė „Front de liberation du Quebec” privedė provinciją iki pavojingos padėties, tuo tarpu dvylikametė Manona stebi, kaip jos šeima byra, o ji nieko negali padaryti. Mergaitės tėtis smarkiai serga, o, kadangi mama negali su viskuo susitvarkyti viena, ji yra priversta vaikus atiduoti į globėjų šeimas. Visgi Manona yra pažadėjus savo mažajam broliui Mimiui, kad ji niekada jo nepaliks vieno. Pažadus reikia vykdyti, tad surezgamas gudrus planas: kartu su savo pusbroliais suformuoja revoliucionierių grupę ir pagrobia nieko neįtariančią močiutę. Kaip išpirkos jie reikalauja namuose keptų pyragų, pasakų prieš miegą ir galimybės gyventi taip, kaip jie nori. Savo slėptuvėje jie leidžia dienas mėgaudamiesi naujai atrasta laisve – buvimu toli nuo suaugusiųjų abejingumo.
Tuo tarpu režisieriaus Marco Carmel filmo „Beveik garsi“ (כמעט מפורסמת , Izraelis, 2017) herojei Širi teks visai kitoks, bet tikrai didelis išbandymas. Merginai puikiai sekasi mokslai, tačiau sutarti su bendraamžiai jai pavyksta sunkiai. Mergaitė yra perkeliama į naują mokyklą, o tuo metu jos nuostabų muzikinį talentą turintis vyresnysis brolis Tomas atrenkamas į naują realybės šou. Širi populiarumas auga kartu su jos brolio sėkme. Per vieną naktį jų namai virsta Tomo fanų klubo būstine ir jų mokytojai, mama, tėtis ir jogos instruktorė yra įtraukiami į pasaulį, apie kurį nieko nežino. Širi mokykloje netgi pakviečiama prisijungti prie populiariųjų grupės! Kai Tomas ima nebeatlaikyti aplinkinių ir naujojo gyvenimo spaudimo, Širi yra pasirengusi padaryti viską, kad tik išsaugotų jo ir, žinoma, savo šlovės augimą. Visgi viskas turi savo kainą…
Paskutinis, bet tikrai ne prasčiausias festivalio filmas „Aš žudau milžinus“ („I kill Giants“, rež. Anders Walter, JAV, Didžioji Britanija, 2017) pasakoja apie paprastą paauglę Barbarą Thorson, kuri pabėga nuo realybės ir kasdieninių problemų į savo magišką pasaulį, kur kovoja su blogaisiais milžinais. Su naujosios draugės Sofijos ir jos mokyklos patarėjos pagalba, ji išmoksta susidurti su savo baimėmis akis į akį ir kovoti su tais milžinais, kurie grasina jos realiame gyvenime.
Spalio 5–26 d. filmai bus rodomi Vilniuje kino teatre „Pasaka“, Klaipėdoje – „Kultūros fabrike“, Panevėžyje – kino centre „Garsas“, Šiauliuose – kino centre „Forum Cinemas“, Kaune – kino centro „Romuva“ laikinojoje salėje, Ukmergės kultūros centre ir kituose miestuose. Išsami programa – www.kidsfestival.lt. Organizatoriai ragina klases ir mokyklas iš anksto registruotis į edukacines filmų peržiūras didžiuosiuose ekranuose.
