Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tardamasi su švietimo bendruomene, rengia vidurinio ugdymo ir brandos egzaminų sistemos pertvarką. Jos tikslas – sudaryti kuo geresnes galimybes gimnazistams nuosekliau mokytis, siekti geresnių rezultatų, susitelkti ne tik į baigiamuosius egzaminus, bet mokymąsi visus mokslo metus, įgyti gyvenime reikalingų kompetencijų.
„Siekiame patobulinti sistemą, sudėti labai aiškius akcentus į nuolatinę mokinių pažangą ir gyvenimui reikalingų kompetencijų plėtojimą. Šiuo metu ypač paskutinėse klasėse labai daug reikšmės teikiama pasiruošimui baigiamiesiems egzaminams ir per mažai mokinio pažangai per visus jo mokymosi metus. O juk pagrindai dedami tikrai ne baigiamose klasėse. Be to, šiuo metu viduriniame ugdyme daugiau dėmesio skiriama žinių įgijimui, tačiau trūksta laiko pritaikyti ir kūrybiškai jas panaudoti“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Dabar peržiūrima vidurinio ugdymo struktūra, turinys ir dalykams mokytis skiriamas laikas (bendrasis kursas liktų tik lietuvių kalbos ir matematikos pamokose), numatoma papildyti naujais mokinio pasirenkamaisiais dalykais,, kaip filosofija, inžinerinės technologijos, ekonomika ir verslumas. Numatoma daugiau laiko suteikti praktinėms, socialinėms, pilietinėms veikloms. Kartu peržiūrima ir visa mokinių vertinimo sistema – nacionaliniai ir pagrindinio ugdymo mokinių pasiekimų patikrinimai.
Mokinio pasiekimai stebimi visą mokymosi laiką
Planuojama, kad mokinio pažanga bus stebima visus jo mokymosi metus, nesikoncentruojant tik į baigiamąsias klases ir egzaminus. Siekiama, kad į trečiąją gimnazijos klasę ateitų pasirengę mokytis mokiniai.
„Šiuo metu viduriniame ugdyme gali mokytis ir tie, kurie turi didelių spragų. Tokiu atveju mokymasis III ir IV gimnazijos klasėse gali dar labiau demotyvuoti mokinius, nes labai sunku siekti viduriniame ugdyme numatytų tikslų. Kad taip nebūtų, pirmiausia turi keistis nacionalinių mokinių ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo svarba – jie turi tapti tikru instrumentu mokiniui stebėti savo pažangą, laiku gauti mokymosi pagalbą ir padėti apsispręsti dėl tolesnio kelio, o galbūt ir profilio pasirinkimo“, – sako viceministras Ramūnas Skaudžius.
Po 4 ir 8 klasių mokiniams, nepasiekiantiems patenkinamo pasiekimų lygmens, turėtų būti suteikiama pagalba. Dažnai po 4 ir 8 klasės mokinys keičia mokyklą ir mokytojas naujoje mokykloje neturi informacijos apie pasiekimus ar žinių ir kompetencijų spragas. Būtų užtikrinta, kad informacija apie pasiekimus keliautų paskui mokinį, kaupiant duomenis apie mokymosi rezultatus švietimo informacinėje sistemoje. Taigi mokyklos ir mokytojas galėtų matyti vaiko pažangą viso bendrojo ugdymo metu. Taip pat svarstoma apie tikslines vasaros stovyklas ar papildomą mokymosi valandą 5 bei 9 klasėje mokiniams, kuriems reikia papildomos mokymosi pagalbos.
Atsisakoma vienkartinio momentinio pamatavimo egzaminu
Numatoma atsisakyti vienkartinio momentinio žinių pamatavimo egzaminu, vertinimą papildant kompiuterizuotais, visų mokyklų mokiniams vieningais tarpiniais vertinimais III ir IV gimnazijos klasėse. Jie ne tik fiksuotų pasiekimus, bet ir vertintų pažangą, laiku nustatytų spragas, mokiniui būtų suteikiama reikiama mokymosi pagalba.
Visų mokinio pasirinktų dalykų tarpiniai atsiskaitymai būtų privalomi, tačiau būtų galima nelaikyti baigiamojo egzamino, jei jis nebūtinas baigiant gimnaziją ar stojant į aukštąją mokyklą.
„Reikia pabrėžti, kad nesiekiama didinti mokinių pasiekimų testavimo, tačiau norima visapusiškai išnaudoti turimą vertinimo sistemą stebėti pažangai. Gimnazistai visus dvejus vidurinio mokymosi metus galės nuosekliai mokytis, neatidėti iki IV gimnazijos klasės pavasario“, – sako R. Skaudžius.
Brandos atestate kartu su metiniais pažymiais bei brandos egzaminų rezultatais būtų pateikiama daugiau informacijos apie mokinio pasiekimus: tarpiniai visuotiniai vertinimai, brandos darbo, socialinės – pilietinės veiklos įvertinimai. Taigi tai būtų ir galimybė aukštosios mokykloms vertinti mokinių pažangą ir motyvaciją. Siekiama, kad brandos atestatas taptų elektroniniu dokumentu.
„Šis pokytis patį vertinimą padarytų nuoseklesnį, labiau išdėstytą laike. Skatintų mokinius mokytis nuolat ir sistemingai. Būtų labiau pasitikima bendrojo ugdymo mokykla. Būtų eliminuoti tokie įvykiai, kuomet pareigingi, kruopštūs ir nuolat besimokantys mokiniai iš susijaudinimo prastai pasirodo egzamino metu. Net ir studentams universitetuose kiekvieno dalyko vertinimas susideda iš daugelio komponentų, tačiau mokiniai mokyklose kažkodėl vis dar turi pakankamai drastišką diagnostinį, o ne kaupiamąjį vertinimą“, – sako Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas.
Kol kas diskutuojama, kiek egzaminų reikėtų išlaikyti, norint gauti brandos atestatą. Pirminis siūlymas, kad būtų tik valstybiniai egzaminai: du privalomi (matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros) bei vienas pasirenkamas egzaminas, o mokantis profesinėse mokyklose – du privalomi (matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros) ir kvalifikacijos egzaminas.
Numatoma, kad ateityje brandos darbas ir socialinė bei pilietinė veikla abiturientams taip pat būtų privalomi. Šios veiklos užtikrintų pusiausvyrą tarp akademinių žinių, tyrinėjimu grįsto mokymosi ir į praktinę veiklą orientuoto ugdymo, skatintų mokinių sąmoningumą ir pilietinę brandą. Šiuo metu brandos darbas yra vienas iš pasirenkamųjų mokyklinių egzaminų, jis neprivalomas, mokiniai jį gali rengti iki dvejų mokslo metų ir derinti įvairių dalykų žinias bei gebėjimus: gamtos ir socialinių mokslų, informacinių technologijų ir kt.
Pokyčiams pasirengti – ne mažiau kaip dveji metai
Vertinimo pokyčius viduriniame ugdyme rengia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suburta darbo grupė, kurioje yra gimnazijų, kolegijų, universitetų, pedagogų asociacijų, mokinių, Lietuvos švietimo tarybos, edukologų ir kiti atstovai.
Šiuo metu darbo grupės nariai svarsto siūlymus savo bendruomenėse. Visus sprendimus tikimasi priimti po diskusijų švietimo bendruomenėje. Siūloma, kad pasikeitimai įsigaliotų brandos egzaminus laikantiesiems 2025 metais, o brandos darbas taptų privalomas mokyklas baigsiantiems 2027 m.
