Rugpjūtis – tai metas, kai mintyse jau vis dažniau skamba žodis „rugsėjis“. Nors suaugusieji šį laikotarpį dažnai sieja su darbais, rutina ir organizaciniais rūpesčiais, vaikams – tai emocinis virsmas, kupinas laukimo, bet ir nerimo. Grįžimas į mokyklą arba pirmasis žingsnis į ją gali kelti baimę, nesaugumo jausmą, pasipriešinimą ar liūdesį.
Kodėl vaikai jaučia nerimą prieš mokslo metus?
Nerimas prieš rugsėjį – visiškai normalus reiškinys. Net jeigu iš pirmo žvilgsnio vaikas džiaugiasi grįžimu į mokyklą ar darželį, viduje gali kilti daug klausimų:
- Ar turėsiu draugų?
- Ar man seksis mokytis?
- Kaip susitarsiu su mokytojais?
- Ar vėl reikės keltis anksti?
- Kas, jei būsiu išjuoktas ar nesuprastas?
Svarbu suprasti, kad vaiko nerimas – ne kaprizas, o signalas, jog jam reikia saugumo ir palaikymo.
Atpažink emocijas: ką sako vaiko elgesys?
Vaikai dažnai nesugeba aiškiai įvardinti, kad „jaučiu nerimą“. Vietoj to jie:
- Pradeda dažniau verkšlenti, susierzina, būna irzlūs
- Gali pasikeisti jų miego įpročiai arba apetitas
- Vengia kalbėti apie mokyklą, keičia temą
- Gali pasireikšti pilvo ar galvos skausmai be medicininės priežasties
- Pradeda klausinėti tų pačių dalykų („O jeigu man nepavyks?“)
Kaip kalbėtis su vaiku apie jo baimes?
- Sukurkite saugią erdvę pokalbiui
Kalbėkite ramiai, be spaudimo, pavyzdžiui, pasivaikščiojimo metu ar prieš miegą. - Neatmesti emocijų
Vietoj „nereikia bijoti“ geriau sakyti:
➤ „Suprantu, kad tau neramu. Tai visiškai normalu.“ - Klauskite atvirų klausimų
➤ „Kas tau atrodo sunkiausia, kai pagalvoji apie mokyklą?“
➤ „Kaip manai, kas padėtų tau jaustis drąsiau?“ - Dalinkitės savo patirtimi
➤ „Kai buvau vaikas, man irgi buvo nedrąsu. Bet paskui susipažinau su draugais ir pamačiau, kad nėra taip baisu.“ - Suteikite realių atsakymų
Jei vaikas baiminasi naujo mokytojo, nežinomų vaikų ar klasės – padėkite jam pasiruošti scenarijus: kaip prisistatyti, kaip paprašyti pagalbos, kaip elgtis nežinomoje situacijoje.
Ruoškitės ne tik daiktus, bet ir jausmus
- Užrašų, kuprinės, drabužių pirkimas gali tapti įrankiu emociniam pasiruošimui – leiskite vaikui išsirinkti, susikurti „savo mokyklinį pasaulį“.
- Pereikite dienos rutiną: keltis, pusryčiai, išėjimas. Rutinų numatymas mažina nerimą.
- Pamatykite mokyklą iš teigiamos pusės: draugystės, naujos patirtys, augimas.
Ką dar gali padaryti tėvai?
✔️ Būkite empatiški, bet tvirti – nerimą reikėtų pripažinti, bet ir įkvėpti pasitikėjimo: „Tu gali tai įveikti, ir aš būsiu šalia.“
✔️ Pasitelkite žaidimą ar pasaką – jaunesniems vaikams labai padeda žaidybiniai scenarijai ar istorijos apie herojus, įveikiančius sunkumus.
✔️ Bendradarbiaukite su mokytojais ar auklėtojais – jeigu matote, kad emocinis nerimas gilėja, svarbu pasidalinti informacija.
