Mažieji, kurie jaučia giliau. Mokytojos, kurios ne tik moko, bet ir augina. Tėvai, kurie renkasi žengti lėčiau, bet prasmingiau. Tai – Klaipėdos vaikų darželis „Kokonas“, sukurtas jautriems vaikams, tačiau atviras visiems, kurie ieško tikro, pagarbaus ryšio ugdymo kelyje.
Tylus, bet svarbus virsmas: kodėl jautrumas tampa tema?
Vis daugiau kalbame apie vaikų emocinį intelektą, unikalius poreikius, apie tai, kad ne visiems tinka greitas, triukšmingas, standartizuotas ugdymas. Bet ar visi darželiai geba priimti vaiką tokį, koks jis yra – su visomis jo nuojautomis, pasaulio pajautimu?
„Kokonas“ atsirado tam, kad atsakytų „taip“. Tai vieta, kur jautrumas – ne problema, o stiprybė ir augimo variklis.
Nuo asmeninės istorijos – iki svajonės įgyvendinimo
Darželio įkūrėja – trijų dukrų mama Raimonda Keršulienė. Visos trys – itin jautrios. Iš pradžių – jautri mama, vėliau – jautrių vaikų mama, o dabar – ir jautrių vaikų darželio kūrėja.
„Ne galva, o širdis vedė mane šiuo keliu. Norėjau vietos, kur vaikai būtų priimami be spaudimo. Kur jautrumas nebūtų laikomas silpnybe“, – teigė ji.
Taip gimė „Kokonas“ – erdvė, kur vaikas pirmiausia jaučiasi saugus, o tik tada – mokosi, tyrinėja ir auga.
Ugdymo filosofija: kas tinka jautriam vaikui – tinka visiems
„Kokonas“ paremtas paprastu, bet giliu požiūriu: kai ugdymas pritaikytas jautriausiam vaikui, jis tampa naudingas visiems. Čia vaikai auga lėčiau, bet giliau. Užuot skubėję per programas, jie į jas panyra visais pojūčiais – per patirtį, kūrybą, judesį.
Vaikams siūlomos:
- patirtinės išvykos ir žygiai,
- kūrybinės dirbtuvės,
- teatro ir judesio pamokos,
- emocinio intelekto ugdymas per žaidimą,
- sensomotorikos užsiėmimai,
- maisto gaminimas,
- oro joga vaikams ir suaugusiems.
Čia mokomasi gyvai, o ne iš vadovėlio. Vaikai patys patiria, atranda ir kuria ryšį su pasauliu.
Adaptacija: neskubant, bet prasmingai
Vienas ryškiausių „Kokono“ pavyzdžių – Rapolo istorija. Berniukas, kuris po pirmųjų vizitų ėmė vengti darželio, verkė, net vėmė. Bet vietoj to, kad jam būtų pasakyta „prisitaikyk“, buvo pasakyta „ženkim kartu“.
Į grupę savaitgaliais atvykdavo visa šeima. Šiandien Rapolas jau ramiai užmiega su kitais vaikais.
„Kokonas“ adaptaciją mato kaip bendrą šeimos kelionę, o ne išbandymą. Prieš prasidedant darželiui, tėvai kviečiami į kūrybines dirbtuves, jaukius susitikimus, o pirmosiomis savaitėmis – lanko grupę kartu su vaikais.
Mokytojos – ne tik ugdytojos, bet ir gyvenimo palydovės
Darželio komandą sudaro ne atsitiktiniai pedagogai, o pašaukimo pilni žmonės, kurie renkasi ne tik dirbti su vaikais, bet augti kartu su jais. Tai ugdytojos, kurios mato, girdi, jaučia ir reaguoja. Kurios kuria šiltą santykį – tarsi antrą šeimą.
„Vien išsilavinimo neužtenka. Reikia širdies. Tikros, gyvos širdies“, – pabrėžė direktorė.
Kasdienybė, šventės, bendrystė
„Kokonas“ ne tik ugdo vaikus. Jis – stiprina šeimas. Čia rengiamos paskaitos su psichologais (pavyzdžiui, Jūrate Bortkevičiene), tėvų susitikimai ir mamų klubas, šventės, kūrybinės dirbtuvės, moliūgų konkursai, išvykos, vasaros stovyklėlės.
Čia formuojasi bendruomenė, kurioje tėvai nesijaučia vieni. Kur darželis tampa erdve augti visai šeimai.
„Kokonas“ – daugiau nei darželis
Tai – vietos jausmas, ne tik fizinė erdvė. Tai požiūris, kad kiekvienas vaikas turi teisę būti savimi, augti savo tempu ir būti mylimas toks, koks yra.
„Kokonas – tai vieta, kur jautrumas tampa stiprybe.“
