2021 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (trump. NTAKD) atlikto psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bendrojoje populiacijoje tyrimo (GPS) duomenimis, per paskutinius 12 mėnesių alkoholį yra vartoję net 84,4 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. O Pasaulio sveikatos organizacijos (trump. PSO) 2021 m. ataskaitos duomenimis, Lietuva 2019 m. buvo trečia pagal suvartojamo alkoholio kiekį vienam gyventojui visoje Europos Sąjungoje. Nors saikingas alkoholinių gėrimų vartojimas yra mažiau pavojingas asmens ir aplinkinių sveikatai, tačiau dažnas vartojimas gali sukelti nepataisomą žalą. PSO duomenimis, kasdien nuo alkoholio sukeltų pasekmių Europoje miršta vidutiniškai 800 žmonių. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai atkreipia dėmesį į nesaikingo alkoholio vartojimo problemą ir žalingą alkoholio poveikį sveikatai.
Platus alkoholinių gėrimų pasirinkimas ir jų lengvas prieinamumas turi įtakos bendrosios visuomenės sprendimui jo įsigyti, o alkoholio sukeliama priklausomybė lemia rimtus socialinius ir psichologinius sunkumus. Sveikatai kenksmingas yra tiek vienkartinis didelio alkoholio kiekio suvartojimas, tiek dažnas gėrimas mažomis dozėmis.
2021 m. NTAKD atlikto psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bendrojoje populiacijoje tyrimo (GPS) duomenimis, 7,1 proc. Lietuvos gyventojų per savaitę vienu kartu suvartodavo 6 ir daugiau standartinių alkoholio vienetų, kai vienas alkoholio vienetas yra 200 ml alaus, 100 ml vyno arba 25 ml stipriųjų alkoholinių gėrimų. Toks kiekis yra žalingas asmens sveikatai ir gali pakenkti jį supantiems aplinkiniams.
Alkoholio vartojimo keliamos rizikos gali būti tiek trumpalaikės, tiek ilgalaikės
Trumpalaikės alkoholio vartojimo pasekmės daugiausiai susijusios su pasikeitusiu žmogaus elgesiu, jam esant apgirtusiam. Ligų kontrolės ir prevencijos centras (angl. CDC) išskiria, kad nesaikingas arba dažnas alkoholio vartojimas padidina susižeidimų, nukritimų ir nudegimų, o ypač nelaimingų atsitikimų kelyje riziką. PSO pabrėžia, kad alkoholinių gėrimų vartojimas prisideda prie 5,1 proc. viso pasaulio ligų ir susižalojimų naštos, skaičiuojant pagal neįgalumo pakoreguotus gyvenimo metus (angl. disability-adjusted life years).
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ koordinatorė Monika Žūkaitė apžvelgia situaciją Lietuvoje: „Higienos instituto duomenimis, 2022 m. šalyje nustatyta daugiau nei 19 tūkst. psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, o nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu mirė 158 asmenys.“ M. Žūkaitė patikslina, jog vartojant alkoholį padidėja smurto atvejų proveržis prieš save ir kitus bei padidėja žmogžudysčių, savižudybių, seksualinės prievartos ir smurto artimoje aplinkoje rizika.
Taip pat besaikis alkoholio vartojimas turi ir ilgalaikių pasekmių sveikatai – sukelia lėtines ligas ir kitokius ilgalaikius sutrikimus. Higienos instituto duomenimis, ligotumas su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis, lyginant laikotarpį nuo 2020 metų iki 2022 metų, auga kasmet.
„Dažniausiai alkoholis pažeidžia tuos organus, kurie yra veikiami arba atsakingi už alkoholio šalinimą iš organizmo, – kepenys, kasa ar smegenys. Nuolat veikiant alkoholiui, organų sistemose vystosi įvairūs pažeidimai – didėja kraujospūdis, kuris turi įtakos centrinei nervų sistemai bei širdies ir kraujagyslių ligų vystymuisi, didėja insulto rizika, išsivysto kepenų ligos (cirozė) ir atsiranda virškinamojo trakto sutrikimų“, – teigia M. Žūkaitė.
Socialinė aplinka – vienas esminių veiksnių asmens alkoholio vartojimui
Dažnai paskatinimas išgerti alkoholinių gėrimų kyla iš socialinės aplinkos – PSO teigimu, dauguma žmonių, neturintys priklausomybės nuo alkoholio, jį vartoja socializacijos tikslais – būdami kompanijose. Neretai alkoholio vartojimas tokioje aplinkoje gali būti net ne paties žmogaus pasirinkimas. Ši tendencija buvo aptarta 2020 m. „BMC Public Health“ moksliniame žurnale publikuotame straipsnyje, pavadinimu „Bendraamžių spaudimas ir alkoholio vartojimas tarp Jungtinėje Karalystėje gyvenančių suaugusiųjų: sisteminė kokybinė apžvalga“. Straipsnio autoriai teigia, kad neretai susiduriame su kitų asmenų spaudimu vartoti alkoholį, kuris gali būti tiek subtilus ir draugiškas, tiek agresyvus ir įsakmus. Vis dėlto, jeigu žmogus nusprendė vartoti rečiau ir mažiau alkoholio, šis aplinkinių spaudimas gali linkti į agresyvumo pusę, o atsisakius vartoti alkoholį, gali atsirasti socialinė izoliacija arba žmogus pradės vartoti gėrimus prieš savo valią, norėdamas pritapti.
Kalbant apie alkoholio vartojimą, aplinkinių poveikis atlieka svarbų vaidmenį, gali skatinti didesnį suvartojimą arba kaip tik jį sumažinti. „Vilnius sveikiau“ psichologė Giedrė Dautartaitė teigia: „Labai svarbus veiksnys, siekiant mažinti ar stabdyti asmens alkoholio vartojimą, yra šeimos vaidmuo, palaikymas ir tinkamas reagavimas į problemą. Tinkamas artimųjų įsitraukimas gali padėti asmeniui išvengti alkoholio vartojimo sutrikimo.“
Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo institute (angl. National Institute on Alcohol Abuse and Alcoholism) 2021 m. atliktas tyrimas „Šeimos vaidmuo padedant suaugusiesiems atsigauti nuo alkoholio vartojimo sutrikimo“ patvirtino, jog šeimos nariai stipriai prisideda prie asmens pasveikimo, padeda jam suprasti pokyčių poreikį, palaikydami paskatina atsisakyti alkoholio.
„Blaivus spalis“ kviečia ieškoti alternatyvų alkoholio vartojimui
Pasaulyje žinoma iniciatyva „Sober October“ („Blaivusis spalis“) siekiama mažinti su alkoholio vartojimu susijusią žalą, skatinant žmones atsisakyti šio žalingo įpročio bent vienam mėnesiui. Iniciatyvos tikslas yra supažindinti visuomenę su alternatyvomis ir atrasti kiekvienam priimtinų naujų būdų pakeisti alkoholio vartojimą į sveikesnį laiko praleidimo būdą.
Rekomenduojama atrasti naujas prasmingas veiklas, medituoti, sportuoti, iš naujo skirti laiko pomėgiams, kuriuos pamiršote, taip pat atrasti nealkoholinių gėrimų, galinčių padėti socialiai alkoholį vartojantiems žmonėms. Taip žmogus gali sąmoningiau atkreipti dėmesį į savo kasdienius įpročius ir alkoholio vartojimą. Apsibrėžęs tikslą nevartoti alkoholio konkrečiu laikotarpiu, asmuo gali sėkmingiau artėti prie savo tikslo, įskaitant tikslą visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo.
Leidinys „Kita stotelė“
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ vykdo atsitiktinių apsinuodijimų alkoholiu mirtingumo prevenciją ir dalinasi savo sukurtu leidiniu „Kita stotelė“. Leidinys suskirstytas į 6 žingsnius, kurie padės pradėti kelią į gyvenimą be alkoholio. „Kita stotelė“ skirta ne tik asmenims, turintiems alkoholio vartojimo problemų, bet ir jų šeimos nariams.
„Vilnius sveikiau“ nuolatos stengiasi stiprinti gyventojų sveikatą. „Vilnius sveikiau“ organizuoja nemokamas psichologų konsultacijas bei teikia priklausomybės konsultantų paslaugas asmenims, turintiems alkoholio vartojimo problemų, bei jų šeimos nariams ar artimiesiems, kurie susiduria su šia problema. Taip pat alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atvejais pagalbos galima kreiptis į Respublikinį priklausomybės ligų centrą.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ siekia motyvuoti gyventi sveikiau, ugdyti sveikatai palankius įpročius, dalijasi aktualia informacija, nuolat analizuoja vilniečių sveikatos raštingumą ir būklę bei stiprina Vilniaus vaikų ir mokinių sveikatą. Daugiau informacijos rasite www.vilniussveikiau.lt ir „Vilnius sveikiau“ socialinių tinklų paskyrose.
