Spalio 1-ąją minima Tarptautinė kavos diena primena, kad dauguma lietuvių neįsivaizduoja savo kasdienybės be šio gėrimo. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, vienas pirkėjas tinkle per mėnesį vidutiniškai įsigyja 2,4 kavos pakuotės. Populiariausiu pasirinkimu Lietuvoje išlieka malta kava, tačiau sparčiausiai auga kavos kapsulių paklausa. Lyginant su kitomis Baltijos šalimis – Latvijoje stebimos panašios tendencijos, o estai labiau yra linkę patys malti kavą namuose.
„Pastaraisiais metais kava Lietuvoje įsitvirtino kaip svarbi kasdienybės dalis. Vis daugiau dėmesio skiriama jos skoniui, pupelių kilmei ir įvairiems paruošimo būdams. Tradiciškai „Maximoje“ populiariausia išlieka malta kava, antroje vietoje – kava pupelėmis, trečioje – greitai paruošiami kavos mišiniai. Nors kapsulės įvairiems kavos aparatams užima tik ketvirtą vietą pagal pardavimus, būtent ši kategorija mūsų tinkle pasižymi sparčiausiu augimu. Tai rodo, kad mūsų pirkėjai renkasi ne tik klasikinę kavą, bet ir atranda modernesnių jos paruošimo būdų, ieško skirtingų skonių“, – sako Snieguolė Valiaugaitė, „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė.
Vienam gyventojui – daugiau nei 4 kg kavos
Remiantis Europos kavos federacijos ataskaita „European Coffee Report 2023/2024“, Lietuva per metus importuoja apie 12,1 tūkst. tonų kavos. Tai reiškia, kad vienam šalies gyventojui tenka vidutiniškai 4,23 kilogramo kavos per metus. Tuo metu latviams tenka 2,62 kg kavos, o estams – 4,34 kg.
Net 88 proc. kavos Lietuvoje nuperkama parduotuvėse, o tik 12 proc. – kavinėse ar restoranuose. Latvijoje atitinkamai – 87 proc. ir 13 proc., Estijoje – 86 proc. ir 14 proc. Didžiąją rinkos dalį Lietuvoje sudaro tradicinė kava – 92 proc., tuo metu kapsulės užima 8 proc.
Šie duomenys aiškiai atspindi ir „Maximos“ pirkėjų įpročius – daugiausia šio gėrimo įsigyjama parduotuvėse, o populiariausiu pasirinkimu išlieka būtent namuose ruošiama malta kava. Tai rodo, kad kava lietuviams nėra vien tik ritualas kavinėje, o svarbi kasdienybės dalis.
„Šiemet kavos mėgėjams „Maxima“ pristatė ir esminį pokytį – „nukaltas“ kavos kainas. Reikšmingai sumažinome reguliarias kainas visai kavai: pupelėms, maltai kavai, kapsulėms bei mišiniams. Dabar jų kainos visada yra 25–45 proc. mažesnės, priklausomai nuo konkretaus produkto ir žymimos naujomis geltonomis kainų etiketėmis. Mūsų tikslas – kad kavos puodelis būtų prieinamas kiekvienam, o pirkėjai nesijaustų pririšti prie akcijų kalendoriaus“, – pabrėžia S. Valiaugaitė.
Kavos vartojimo įpročiai Baltijos šalyse
Kavos gėrimo tradicijos Europoje – pačios įvairiausios: nuo itališko espreso, kuris išgeriamas stovint prie baro, iki švediškos „fika“ kavos pertraukėlės, kuomet visi darbai trumpam sustoja. „Maximos“ atstovė pastebi, kad tuo tarpu kavos gėrimo tendencijos Lietuvoje prilygsta tiek kaip ryto ritualas, tiek ir kaip būtinas pietų pertraukėlės atributas.
„Baltijos šalių kavos vartojimo įpročiai taip pat turi savitų skirtumų – kaip ir Lietuvoje, Latvijos „Maximos“ pirkėjų krepšeliuose pagal pardavimus ženkliai pirmauja malta kava, o Estijos „Maximose“ tiek jos, tiek ir kavos pupelių įsigyjama daugmaž vienodai, nors estai labiau yra linkę malti kavą namuose. Pastebime panašią tendenciją, kad taupydami finansus ir laiką, namuose Baltijos šalių pirkėjai vis dažniau renkasi kapsules, o kelionėse ar išvykose praverčia tirpios kavos pakuotės. Pastarosios, beje, ypač populiarios Latvijoje“, – dalinasi S. Valiaugaitė.
Ji priduria, kad nors šie skirtumai tarp Baltijos šalių „Maximos“ pirkėjų drastiškai nesiskiria, vis tik tai padeda suprasti, kad kavos kultūra Baltijos regione vystosi skirtingais tempais, o pirkėjų pasirinkimai atspindi tiek tradicijas, tiek naujų įpročių formavimąsi.
