Mažos, bet erzinančios patalinės blakės gali sugadinti tiek gyvenimo kokybę, tiek namų jaukumą, tiek verslo reputaciją. Pastaraisiais metais pastebėtas jų suaktyvėjimas įvairiose pasaulio šalyse, taip pat ir Lietuvoje, tad prieš lipant į svetimą lovą, verta patikrinti, ar neteks miegoti su blakėmis. „Dezinfos“ kenkėjų kontrolės ekspertas, biologas Liutauras Grigaliūnas dalinasi žiniomis apie blakių plitimą ir efektyvius kovos būdus.
„Patalinės blakės dar prieš pažintį su žmogumi gyveno urvuose ir ten parazitavo misdamos šikšnosparnių krauju. Tuose urvuose susipažino ir su mūsų tolimais protėviais. Tai rodo, kad šie kenkėjai puikiai prisitaikę išgyventi net ir sudėtingomis sąlygomis bei plinta visame pasaulyje, nepriklausomai nuo šalių ekonominio išsivystymo lygio, įskaitant Lietuvą. Vienas iš veiksnių, lemiančių blakių aktyvumą, yra didesnis keliautojų judėjimas“, – pasakoja biologas.
Kaip atpažinti patalines blakes?
Patalinės blakės yra mažos, plokščios, rudai raudonos spalvos, maždaug obuolio sėklos dydžio. Jas lengviausia pastebėti ant čiužinių, lovos rėmuose. Tai naktiniai vabzdžiai, besimaitinantys krauju, tad po nakties ant kūno palieka mažus įkandimus, dažnai išsidėsčiusius grupėmis arba linijomis.
Jei pataluose yra blakių, ant čiužinio, po čiužiniu, ant patalynės yra pastebimos rudos dėmės arba mažos kraujo žymės, esant stipriam užkrėstumui, juntamas nemalonus saldokas kvapas.
Puola net vilkikų vairuotojus
Blakės dažniausiai siejamos su prastesnėmis gyvenimo sąlygomis, tačiau šiandien jas galime sutikti net prabangiuose viešbučiuose, moderniuose namuose ar transporto priemonėse. Dažniausiai jos plinta keliaujant – į lagaminus ar drabužius patenka iš užkrėstų viešbučių, traukinių, autobusų, lėktuvų.
„Buvo atvejis, kai kenkėjų kontrolės specialistas vyko apžiūrėti vieno didelio ir modernaus namo. Miegamojo lovos kraštai buvo net juodi nuo ten susispietusių blakių. Namas užkrėstas buvo mažiausiai pusę metų – prieš tiek laiko, kai namo šeimininkai grįžo iš atostogų. Patalinės blakės itin sparčiai besidauginantys kenkėjai – viena patelė per savo gyvenimą (paprastai 6–12 mėnesių) gali padėti 200–500 kiaušinėlių“, – pasakoja L. Grigaliūnas.
Pastaruoju metu auga užklausų naikinti patalines blakes net vilkikų kabinose. Kova šioje vietoje yra sudėtinga, nes kaip ir gyvenamosiose patalpose, taip ir čia reikia didelio pasiruošimo. Savarankiški bandymai tiesiog neprofesionaliai purkšti chemiją, baigiasi nesėkme, nes priemonės nepasiekia blakių lizdų. Norint rezultato, reikia nuardyti beveik visas kabinos dalis.
Sukandžiojo patalinės blakės, ar užsikrėčiau kokia liga?
Blakių seilės turi anestetikų ir antikoaguliantų (kraujo skystiklių), todėl įkandimo metu žmogus nieko nejaučia. Niežulys ir bėrimai atsiranda tik po kelių valandų ar net dienų, priklausomai nuo žmogaus jautrumo.
„Lietuvoje nėra užfiksuotų duomenų, kad patalinės blakės būtų sukėlusios kokią ligą, bet šiaip jos yra potencialios tam tikrų ligų nešiotojos. Įprastai patalinės blakės tik sukelia stiprų niežėjimą ir gali sukelti alergines reakcijas. Didžiausia problema – įkandimų sukeltas diskomfortas, kuris trikdo miegą, kas iššaukia stresą. Be to, kasant įkandimo vietas, gali įsimesti antrinė infekcija“, – teigia biologas.
Kaip išvengti patalinių blakių?
Blakės plinta per kontaktą su užkrėstais daiktais ar vietomis. Kelionių metu, jos gali patekti į lagaminus ar drabužius iš viešbučių ar transporto priemonių. Kitas populiarus patalinių blakių šaltinis – naudoti baldai, čiužiniai, patalynė ir pan.
„Keliaujant apžiūrėkite viešbučio lovą ir lagaminus laikykite atokiai nuo lovos, jei yra galimybė pakelkite juos nuo grindų. Iš kelionių grįžę, patikrinkite ir išplaukite drabužius bei patalynę karštame vandenyje. Įsigydami naudotus baldus ar tekstilę, ją apžiūrėkite. Laikykite namus tvarkingus. Tai pagrindiniai patarimai, kaip išvengti patalinių blakių namuose“, – dalinasi kenkėjų kontrolės ekspertas.
Kaip naikinti patalines blakes?
Esant nepalankioms sąlygoms, suaugusios blakės gali badauti net iki 12 mėnesių, laukdamos tinkamo šeimininko, todėl jų naikinimas yra sudėtingas ir reikalauja ilgalaikių priemonių.
Jei vis dėlto jų atsirado, savarankiškai išspręsti problemą gali būti sudėtinga.
„Yra keli pagrindiniai naikinimo metodai. Vienas iš jų – terminis apdorojimas: karštame vandenyje plauti ir džiovinti drabužius, karštais garais purkšti čiužinius, lovas, lagaminus ir kitas užkrėstas vietas. Karštis naikina vabzdžius ir jų kiaušinėlius. Kitas būdas – insekticidai. Jie efektyvūs tada, jei naudojami profesionalų. Netinkamas ar neprofesionalus naikinimas neišsprendžia problemos, o tai tampa brangiu ir ilgalaikiu galvos skausmu“, – atkreipia dėmesį L. Grigaliūnas.
