Rašymo ir skaitymo sutrikimai – kaip atpažinti?

Pastaruoju metu vis daugėja vaikų, kuriems reikalinga logopedinė pagalba. Kaip atpažinti ar fiziškai sveikas vaikas (6-8m.) turi (turės) rašymo ar skaitymo sunkumų (sutrikimą)? Aišku, tą nustato tik logopedai, bet sutrikimo užuomazgas gali pastebėti ir tėvai. Rašymo ir skaitymo sutrikimams būdinga:

1. Nesusiformavusi dominuojanti ranka. Lateralizacija – tai procesas, kai psichinės funkcijos pasiskirsto tarp dešiniojo ir kairiojo pusrutulių arba dešinės ir kairės kūno pusės, pvz.: valgo su dešine ranka, o kerpa – kaire. Smegenų pusrutuliai konkuruoja kas už kokią veiklą atsakingas, todėl stebimas artikuliacinių judesių ar rankų pirštų nevisavertiškumas. Mikčiojimas ir disleksija (skaitymo sutrikimas) būdingesni kairiarankiams.

2. Nesusiformavusi rankos – akių judesio funkcija. Tai ypatingas judesio ir judesių serijos organizavimas. Jis svarbus formuojant bei derinant riešų, pirštų ir akių judesius. Norint parašyti raidę, norint „neišeiti“ už linijos ribų, jungiant taškus, mokantis spalvinti, ir pan., ši funkcija turi būti susiformavusi.

3. Nesusiformavusi erdvės orientacija. Skaitant sukeičia raides vietomis, skaitant pameta eilutę, patiriami sunkumai nustatant daiktų vietą erdvėje bei numatant atstumą nuo savęs iki daikto. Negali teisingai nubrėžti linijos labirinte, sugauti kamuolį, nesiorientuoja savo kūno padėtyje, nesuvokia sąvokų „ant“, „po“, „už“, „aukštyn“, „į kairę“ ir pan. (Testas: dešine ranka parodyk kairę ausį; kaire ranka parodyk dešinę akį ir pan.).

4. Nesusiformavusi laiko orientacija. Nežino metų laikų sekos, jų požymių; nesuvokia savaitės, paros dalių; sąvokų „vakar“, „ryt“, „anksčiau“, „vėliau“, juos painioja vartodami kalboje.

5. Nesusiformavę audiomotoriniai (klausos ir judesio) ryšiai. Vaikui sunku išgirsti ir daryti, todėl nesiseka diktantai, negeba atkartoti ritmo, atlikti žodžiu pasakytas instrukcijas „pabrauk trečią žodį“, „nuspalvink visas A raides“ ir pan.

6. Nesusiformavę audiovizualiniai (klausos ir vaizdo) ryšiai. Silpna girdimojo ir regimojo suvokimų koordinacija. Nesieja fonemos (garso) su raide, sunku išmokti skaityti. Įspūdžius pasakoja puikiai, tačiau sunku pasakoti pagal paveikslėlius. Raidžių diktante gali neparašyti nei vienos teisingos raidės, nors visas jas pažįsta. Žodžius nurašo gerai, tačiau diktuojant parašo nesąmonę. Klysta siedami spalvą su pavadinimu.

7. Sutrikęs girdimasis suvokimas ir lingvistiniai (kalbiniai) procesai. Negeba diferencijuoti iš klausos panašiai skambančių garsų ( SA – ŠA, Ė – IE), todėl nesieja garsų su juos žyminčiomis raidėmis. Painioja fonemas, perstato, sutrumpina ar užmiršta garsų seką. Sunkiai skiria žodžius besiskiriančius viena ar keliomis fonemomis (batas-padas, lėlė-gėlė). Gali nepakankamai gerai išgirsti žodžio arba sakinio pabaigą, todėl trūksta žodžių galūnių ar net viso žodžio. Sunku kaityti žodžius giminėmis, linksniais, asmenimis, sudaryti daugiskaitą, naujus priesaginius žodžius. Netikslus žodžių reikšmių, abstrakčių ar apibendrinančių sąvokų supratimas ir vartojimas (giria – tai krūmas). Skausmingas reikiamo žodžio ieškojimas, kai reikia papasakoti, išreikšti mintį žodžiu. Nesuvokia semantinės (žodžio reikšmės) klaidos: „Adomą sutiko Tomas“ – kas atvyko? (Adomas)“. „Atšilo todėl, kad išlindo saulutė“. „Saulutė išlindo todėl, kad atšilo“. Kuris sakinys klaidingas?

8. Nesusiformavusi garsinė analizė ir sintezė. Sunku išskirti pirmą ar paskutinį žodžio garsą, suskirstyti žodį skiemenimis, iš duotų raidžių sudaryti žodį, suskaičiuoti kiek garsų žodyje, išskirstyti paraidžiui nurodytą žodį ar sujungti pasakyto paraidžiui (paskiemeniui) garsus į vieną žodį. Patiria sunkumų kai reikia atrinkti paveikslėlius, kurie prasideda nurodytu garsu arba nenustato – yra tas garsas žodyje ar nėra.

9. Skurdus žodynas. Tokie vaikai turi siaurą ir netikslų žodyną. Dažnai painioja žodžius pagal prasmę, nežinomą žodį keičia į žinomą. Sunkiai formuojasi išvestiniai žodžiai, žodžių kaitymas. Sakiniai, dėl žodžių trūkumo, netaisyklingi, trūksta veiksmažodžio ar kitų kalbos dalių. Retai vartoja būdvardžius, prieveiksmius, jungtukus, išplėstinius sakinius. Kalboje daug ištiktukų, gestų, emocinių išraiškų, kurie pakeičia trūkstamus žodžius. Dažnai tokie vaikai turi atminties sutrikimą, jie neįsimena vardų, įvykių sekos, kelių dalių instrukcijų, daugiaskiemenių ar sudurtinių žodžių, neišmoksta eilėraščių, dainelių.

Diana Anušauskė – Švederauskienė

Asm. albumas

Jei daugelis punktų atitinka jūsų vaiką, tai dar nereiškia, kad vaikui yra rašymo ar skaitymo sutrikimas. Tačiau tas žinių spragas reikia užpildyti. Patarimų gali duoti ne tik logopedai, bet ir priešmokyklinio ugdymo ar pradinių klasių mokytojai. Svarbu laiku tai pastebėti ir paieškoti pagalbos.