Žindymo nutraukimas – tai kantrybės ir ryžto reikalaujantis procesas. Nors būna tokių vaikų, kurie patys savaime atsisako mamytės pienelio ir tai nesukelia jokio streso nei jam, nei motinai, dažniausiai šis procesas savaime nesibaigia ir tenka įdėti nemažai pastangų į maitinimo nutraukimą.
Specialistai rekomenduoja mažylį maitinti kuo ilgiau. Motinos maitina savo mažylius, tuo mėgaujasi (arba tiesiog maitina be didesnių emocijų), kol vieną dieną pagauna save bemąstančias apie maitinimo nutraukimą.Egzistuoja dvi žindymo nutraukimo pozicijos: nutraukti maitinimą pamažu arba staiga.
Pirmas scenarijus: nutraukti po truputį
Nutraukiant žindymą pamažu, specialistai siūlo mamai tarsi derėtis, užsinorėjus mažyliui pieno jam įprastu laiku, pasiūlyti atsigerti ar kokį užkandį, kad vaikas po truputį atrastų kitokį užkandžiavimo būdą, ir imdamas juo mėgautis savanoriškai, atsisakytų mamos pieno.
Paprastai visų pirma siūloma nutraukti maitinimą dieną, tada po truputį atsisakyti ir naktinio maitinimo. Mažylis iš pradžių nepatiria jokio streso, dažniausiai priešingai – jam pasidaro smagiau, nes sužadinamas jo smalsumas domėtis vis įvairesniu maistu ir paįvairinamas jo užimtumas, nes mamytė stengiasi kuo išradingiau pakeisti „pienelio pertraukėles”.
Tačiau tai ilgas procesas ir netinkantis išsekusiai, pervargusiai mamai. Tai metodas, labiau tinkantis motinai, kuriai po truputį ima kirbėti mintis apie žindymo nutraukimą, tačiau joks realus veiksmas jos artimuose planuose nėra numatytas.
Mažylis gauna vis mažiau mamos pieno dienomis, kol galiausiai žindomas tik naktimis. Tada jis arba pats savanoriškai ima ir nebevalgo naktimis, arba tenka vis tiek patirti šiek tiek streso abiem, kai mama nutaria nebeduoti krūties.
Kalbant konkrečiai apie mažylio patiriamą stresą, šis metodas nors ir traktuojamas kaip labai švelnus ir atsižvelgiantis į vaiko poreikius – stresas vis tiek nėra išvengiamas. Vaiko organizmas buvo pripratęs ilgą laiką gauti motinos pieno, o įprotis žįsti, kaip ir bet koks kitas įprotis, taip lengvai nepasiduoda kaitai. Galimybė, kad mažylis be jokio streso pamažu visiškai atsisakys pienelio, nes bus maitinamas vis rečiau yra, tačiau ji visiškai lygi galimybei, kad vaikas patirs po mažą kiekį streso kiekvieną dieną, kol galiausiai ateis riba, kai maitinimas bus „op!” ir nutrauktas. Čia mama turi stebėti vaiką ir jausti, ar vaikas progresuoja, ar, priešingai, jo kentėjimo laikas tik pratęsiamas.
Antras scenarijus: greitas nutraukimas
Kitas žindymo nutraukimo būdas yra kategoriškesnis, greitesnis – vieną dieną imti ir nebeduoti krūties. Dieną paprastai nebūna sunku, nes dienos metu nukreipti vaiko dėmesį ar kaip pakaitalą vietoje motinos pieno pasiūlyti baranką nėra sudėtinga, sunkiau naktį. Vieni specialistai nakčiai siūlo „estafetę” perimti tėčiui – t.y., miegoti jam su mažyliu, kiti ir toliau siūlo likti šalia mažylio naktį mamai, tik labiau apsirengusiai, kad mažyliui kuo mažiau kvepėtų mamos pienas, ir kuo mažiau matytųsi krūtys.
Nors mama ir kvepia pienu, o jos glėbys primena patogų įsitaisymą valgymui iš krūties, staiga imti ir netekti abiejų yra gana žiauroka, ar ne?
Iki tol mažylis valgė iš mamos krūties kada tik užsinorėjo, o staiga vieną dieną nebėra pienelio ir nebėra mamytės. Ir kai po nakties, paros ar kelių parų mamytė vėl atsiranda, kyla sumaištis – gal dar yra ir pieno? Ir kuo taip prasikalto tėtis, kuris žindymo procese tiesiogiai nedalyvavo, naktinių maitinimų metu saldžiai nepastebimas miegojo, o su juo nesusijusio negatyvaus proceso metu turi atlikti lemiamą vaidmenį? Staiga atsiradusi visiems visiškai kitokia naktis sukelia papildomo streso visiems: mama eina iš proto girdėdama vaiko klyksmą gretimame kambaryje, tėtis eina iš proto, nes nežino ką daryti pakliuvęs į „tokią peklą”, mažylis pasimetęs rėkia – kiek galima laukti mamos su visu pienu?
Kitas variantas yra mamai imti ir migdyti mažylį pačiai, ryžtingai pereinant prie kitokio migdymo ir miegojimo būdo. Patiriamas stresas naudojantis šiuo metodu yra momentiškai galbūt stipresnis, tačiau trumpalaikis. Paprastai po dviejų – trijų parų (sunkiau paprastai būna tik naktimis) mažylis nebeieško krūties.
Jeigu nusprendėte maitinimą nutraukti staiga, labai gerai apgalvokite, ar esate tam pasiruošusi ir pasiryžusi. Nustoti maitinti išties nėra lengva, nes tai sunku tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai. Visų pirma moters organizme pasikeičia hormonų pusiausvyra, o tai skatina jautrumo padidėjimą, melancholinių nuotaikų atsiradimą. Tai žinodama, motina privalo save nuteikti būti stipria ir vadovautis protu, o ne emocijomis.
Jeigu visą dieną neduosite vaikui krūties, tačiau vakare palūšite ir labai įsirėkusiam mažyliui vėl įbruksite krūtį – kitas kartas bus dar sunkesnis vaikui (nes jis dar labiau stengsis išsireikalauti krūties), ir sunkesnis jums, nes stresą patirsite iš anksto ir su baime lauksite nakties.
Jeigu nesate tikra dėl žindymo nutraukimo – nenutraukite, maitinkite mažylį kuo ilgiau ir iki tol, kol tai patogu jums abiem. Jeigu nusprendėte, kad jau laikas tai padaryti – būkite ryžtinga ir nepasiduokite emocijoms, nes kad ir kada nuspręstumėte nutraukti žindymą, savijauta visada bus tokia pati – taip nuspręsta gamtos.
Žindymas vienareikšmiškai yra geriausias dalykas kūdikiui, ne tik dėl neįkainojamos motinos pieno sudėties ir vertės, tačiau kartu ir dėl galimybės prisiglausti prie motinos, taip užmezgant artimą ir glaudų tarpusavio ryšį.
Žindymo nauda niekas neabejoja, tačiau kad ir koks didelis stebuklas tai būtų, galiausiai jis turi baigtis. Nesijauskite kaltos nutraukusios maitinimą – jūs esate ne tik motinos, jūs dar ir moterys.
Apdovanokite save ir atšvęskite žindymo pabaigą, o kartu ir mažylio savarankiškumo pradžią. Nesikankinkite, jeigu akivaizdžiai matote, kad pienelis baigėsi, ir tai trukdo ramiai miegoti tiek jums, tiek vis nepasisotinančiam mažyliui, tiesiog objektyviai įvertinkite žindymo padėtį ir imkitės ryžtingų veiksmų.
Reta motina nusprendžia nutraukti maitinimą be priežasties, dažniausiai mamos pervargsta, nusikamuoja ir ima jaustis tarsi besiaukojančios. Kiek svarbūs tie paskutiniai motinos pieno lašai lyginant su žvalia, linksma ir žaisti nusiteikusia mama, sprendžiate jūs pačios.
Ryžtingos pabaigos ir palengvėjusios pradžios!
Psichologė Karolina Gurskienė.
