Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai – tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.
Matematika, dailė, kūno kultūra, lietuvių kalba, anglų kalba, muzika, pasaulio pažinimas – tarpusavyje nesusiję: skaičiuojame varnas, dainuojame apie kates, o per pasaulio pažinimą kalbame apie ąžuolus.
„Stebint vaikus, gilinantis į įvairių mokslininkų darbus, gimė kontekstinio ugdymo idėja. Vaikams būtina ne tik aiški struktūra, bet ir kūrybinė laisvė, o visą ugdymo(si) kelią turi jungti bendros temos”, – pristatydama keturių knygų ciklą, grįstą dešimčia kontekstinio ugdymo principų, teigė A. Landsbergienė.
Dvi ciklo knygas – „Pavasaris. Inovatyvi programa XXI a. tėvams ir pedagogams” ir „Ruduo. Inovatyvi programa XXI a. tėvams ir pedagogams” galima rasti Vilniaus knygų mugėje, paskutinės dvi ciklo dalys „Vasara” ir „Žiema” šiuo metus spaustuvėje ir dienos šviesą išvys kovą.
Kontekstinio ugdymo esmė ne mokyti vaiką, kuris nenori mokytis, o augti kartu su vaiku – žaismingai ir prasmingai, atsižvelgiant į aplinkos bei kultūrinį kontekstą. Tai ketvirtadienį knygų pristatyme akcentavo ir Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto profesorė Vilija Targamadzė.
„Reikia augti kartu su vaiku. Mokytojas turi augti ir tada vaikas kartu auga. Kontekstinis ugdymas nėra direktyvos, receptai, bet tai, kas skatina suprasti, priimti ir kūrybiškai pritaikyti”, – sakė profesorė, akcentuodama kontekstinės pedagogikos sąsają su vaiko centristine koncepcija, kurios principas – padėti vaikui.
„Kas gali būti svarbiau pedagogui, kaip padėti vaikui atskleisti savo dvasines, fizines galias. Kai perskaitai visus principus, tampa aišku, kad tiesiog reikia juos kūrybiškai taikyti”, – sakė V. Targamadzė. Psichologė Solveiga Grūdienė apibrėžė visame pasaulyje didelio susidomėjimo sulaukiančio kontekstinio ugdymo esmę.
Kaip pabrėžė psichologė, visų pirma yra svarbi prasmė. „Mano manymu, ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų švietime problema, kad mes mokome dalykų, bet nepasakome, kam to reikia. Jei besimokantysis to nesupranta, lieka kalimas. Ir atvirkščiai – jei supranti, kad reikia konkrečių žinių, esi kontekste, į kurį tave atveda mokytojas, mokaisi tarsi savaime”, – sakė psichologė.
S. Grūdienė kaip pavyzdį pasitelkė pristatomas A. Landsbergienės knygas. Konkretaus sezono metu su vaiku kalbama apie šventes, žmogaus gyvenimo etapus, atliekamos su tuo sezonu susijusios užduotys ir jis tarsi savaime įgyja žinių.
„Psichologiškai prasmė – esminis dalykas, padedantis įveikti sunkumus. Nes jeigu mokytojas mato perteikiamų žinių prasmę, o vaikas nemato, prasideda tokios replikos, kurias kartoja vyresnių klasių mokiniai – kam man tie sinusai ir kosmosai. Kosinusus vadina kosmosais, nes nežino, kur juos pritaikys”, – sakė psichologė.
Personalo atrankos ir vadybos konsultavimo įmonei „Primum esse” vadovaujanti S. Grūdienė kontekstinio ugdymo pasigenda ir aukštajame moksle.
„Yra daugybė studijų programų, kurių pavadinimai skambūs, bet įgyjamos žinios neturi ryšio su aplinka. Arba įmonės sumoka už mokymus, kad darbuotojai išmoktų suvaldyti sudėtingas situacijas, nors jie ką tik atrinkti ir su tokiomis net nesusidūrė. Po poros mėnesių atėjus su ta pačia programa, kai jie patyrę kliūčių nežinojo, kaip jas apeiti, tie patys žmonės jau visiškai kitokie mokymosi dalyviai”, – pavyzdžių pateikė švietimo lyderystės konsultantė.Karalienės Mortos mokyklos mokytojas Donatas Kubilius savo darbe vadovaujasi kontekstinio ugdymo principais ir sako, kad sunkiausia pradėti visa tai daryti. Bet kai pradedi, pamatai vaikų motyvaciją ir dar labiau užsikreti kontekstinio ugdymo idėja.
„Norėčiau būti toks mokytojas, kad vaikai ne iš karto suprastų, kad esu mokytojas, bet norėtų būti mano mokiniai”, – knygų pristatyme sakė D. Kubilius, po studijų Belgijoje grįžęs į Lietuvą ir pradėjęs dirbti mokykloje, kur vaikai mokomi kitaip.
A. Landsbergienė pabrėžė, kad niekada nesteigė darželio, niekada nesteigė mokyklos, nors dažnai yra pristatoma kaip „Vaikystės sodo” ir Karalienės Mortos mokyklos steigėja. „Mes keičiame Lietuvos švietimo sistemą, o ne steigiame kažkokius darželius”, – sakė edukologė.
Ugdymo ir aplinkos svarbą akcentavo ir į knygų pristatymą atėjusi A. Landsbergienės mama Nijolė Čijauskienė, kuri dar nesilaukė, o jau žinojo, į kokią mokyklą leis Austėją.
„Kai tuokėmės su vyru, sudarėme sutartį: nesvarbu, kur išvažiuosime dirbti pagal paskyrimą, iki vaikų pirmos klasės grįšime į Vilnių ir leisime į Salomėjos Neries mokyklą, kurioje tuomet mokėsi ne turtuolių, bet inteligentų vaikai”, – sakė N. Čijauskienė.
Jai buvo svarbi aplinka, kurioje ugdysis vaikai ir jų draugai, žmonės, kuriais dukra norėtų sekti. „Austėja gali būti prezidentė, gali būti kuo tik nori, bet pasirinko ugdyti Lietuvą ir tai yra labai svarbu”, – sakė ketvirtadienį Vilniaus knygų mugėje pristatytų knygų apie kontekstinį ugdymą autorės mama.
