Daugeliui tėvų žinoma situacija, kai kurį laiką palankęs būrelį, vaikas pareiškia, jog tai jam nusibodo ir nebeįdomu. Kaip reaguoti į tokius vaiko pareiškimus, teiraujamės psichologės.
Iš mamos Lauros laiško:
„Mano dukrai – vienuolika. Trejus metus lankė muzikos mokyklą, fortepijoną, o šiemet pareiškė, kad nenori, ir viskas. Bandžiau kalbėtis, gal kas nuskriaudė ar ką pasakė, sako, kad ne. Muzikos mokykloje klausiau mokytojo, tai sakė, kad daug kam tokia “krizė” ateina.
Bet kaip man elgtis? Gal motyvuoti ją kažkaip? Pavyzdžiui, ji nori išmaniojo telefono, gal pažadėti, jei lankys?
TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip vaiko protą lemia jį pagimdžiusios mamos amžius?
Skaitytojos gimdymo istorija: suradus auglį, buvo liepta darytis abortą
Nes gaila trejų metų pastangų ir įdėto triūso. Negi dabar viską taip nubraukti lengva ranka? Patarkite, kaip man elgtis? Ir išvis, gal čia jau paauglystė prasideda jai? Nors ankstoka sakyčiau, gi tik vienuolika metų, ne penkiolika…”
Atsako Palangos senosios gimnazijos psichologė Gabrielė Vilkaitė.
Sveiki,
Perskaičiusi laišką supratau, kad esi susirūpinusi dėl savo dukros noro mesti fortepijono klasę muzikos mokykloje. Klausi, kaip Tau elgtis; ar tai paauglystė.
Ankstyvoji paauglystė prasideda apytiksliai nuo 10 metų. Paaugliai yra jau ne vaikai, bet dar ir ne suaugę. Jiems tenka sau atsakyti į daugybę klausimų: “Kas aš esu? Kokia mano gyvenimo prasmė? Ko aš noriu pasiekti?” Pasiklydę tarp šių klausimų, jie patiria sumaištį, gali tapti irzlūs. Jiems būdingos “jausmų audros”, ką tik buvę linksmi ir patenkinti, gali staiga tapti pikti, liūdni ir agresyvūs.
Jiems labai svarbūs draugai, jie siekia įsilieti į bendraamžių būrį ir draugų nuomonė tampa svarbiausia. Paaugliai dažnai nori būti savarankiški, patys priimti sprendimus ir siekia savo laisvės net ir konfliktuodami. Be abejo, šie bruožai nėra būdingi visiems paaugliams, tačiau daugiau ar mažiau, jie būdingi daugumai.
Vieno teisingo atsakymo į Tavo klausimą, kaip elgtis, nėra. Esu girdėjusi, kad vaikai lieka dėkingi tėvams, kai šie neleido mesti veiklos, tačiau yra ir tokių, kurie turėjo pabaigti pradėtą veiklą per prievartą. Kalbėk su savo vaiku, vis dėlto pasistenk išsiaiškinti noro mesti buvusią mylimą veiklą, priežastis. Dukra tvirtai nusprendusi nebenorint groti ar vis dar abejoja? Gal galima kažką padaryti, kad fortepijonas vėl taptų mielas?
Aš manau, kad neverta daryti to, ko nenorime. Kam save versti? Šiam pasauly daug veiklų, kurias galime atlikti su polėkiu. Tai tinka suaugusiam žmogui. Kita vertus, paauglys dar mokosi gyventi, jis turi suprasti, kad reikia pabaigti pradėtus darbus. Stebėkite, ar dukrai patinka groti, ar ruošiasi fortepijono pamokoms, kaip ji jaučiasi tada, kai reikia groti.
Paprasta, leisti mesti fortepijono klasę, bet kelio atgal nebebus ir dukra tai turi žinoti. Matyt, iš pradžių verta išbandyti kitus būdus. Tavo pasiūlytas būdas apdovanoti už tolimesnį mokymąsi (išmanusis telefonas) yra geras būdas motyvuoti dukrą. Bet trumpalaikis, nes po mėnesio ar metų gali iškilti vėl ta pati problema ir reikės vėl apdovanoti. Gali susitarti, dėl apdovanojimo už tris mėnesius fortepijono pamokų. Paklausk dukros nuomonės.
Paaiškink dukrai, ką jis praras metusi fortepijono pamokas ir išklausyk jos argumentų, ką ji gaus metusi šias pamokas. Pasikalbėkite ir neabejoju, kad rasite bendrą sprendimą.
Kantrybės,
Psichologė Gabrielė Vilkaitė
