JUS PASITINKA ATSINAUJINĘS TAVO VAIKAS
Popamokinių užsiėmimų erdvę Kauno moksleiviams papildys steigiama scenos menų mokykla

Popamokinių užsiėmimų erdvę Kauno moksleiviams papildys steigiama scenos menų mokykla

Kauno miesto savivaldybė paskelbė apie savo ambiciją įsteigti iki šiol analogų Lietuvoje neturinčią scenos meno mokyklą. Greta kritiško ir atsargaus požiūrio tvirtą palaikymą šiam miesto siekiui pareiškė ir pripažinti kultūros srities autoritetai, pasisakantys už sistemingą bei įvairiapusišką vaikų meninių gebėjimų ugdymą, stiprinant tarpdisciplinines programas neformaliajame ugdyme.

Planuojama turtinga popamokinė veikla su visiška laisve rinktis – nuo muzikos, šokio bei teatro sintezės iki scenos technologijų. Apie tai neformalaus švietimo mokyklų vadovai ir bendruomenių nariai, profesionalus ugdantys akademikai, didžiulę patirtį sukaupę kultūros atstovai bei būsimi potencialūs darbdaviai diskutavo Savivaldybės iniciatyva surengtoje nuotolinėje diskusijoje „Scenos meno mokykla – misija, tikslai ir lūkesčiai“.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Muzikos akademijos dekano doc. dr. Sauliaus Gerulio teigimu, sveikintina yra scenos meno mokyklos idėja: „Koncepcija per laisvą vaikų ir tėvų pasirinkimą yra tikrai viliojanti. Ji nėra siaura – turinys aprėpia daug sričių. Pavojų čia nematau. Svarbiausia pasirūpinti žmogiškaisiais faktoriais.“ 

JAV, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje jau veikia integralios scenos menų (angl. Integrated Performing Arts) mokyklos, siekiančios didinti akredituotų programų patrauklumą, sistemingai ir nuosekliai ugdyti prigimtinius vaikų meninius gebėjimus bei formuoti suvokimą apie skirtingų meno sričių tarpusavio sąsajas. Užsienio praktika rodo, kad tokių mokyklų programos grindžiamos dualizmo principu: vaikai mokosi privalomųjų dalykų ir renkasi iš plataus spektro susijusių veiklų.

Būtent tokią įstaigą siekiama sukurti Kaune, prie Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos prijungiant Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmus bei Kauno choreografijos mokyklą. Čia dirbantys pedagogai turi sukaupę ilgametę patirtį vaikų ir jaunimo ugdymo srityje, todėl būtent jiems būtų patikėta kurti naujas tarpdisciplinines veiklas. Auklėtiniai greta pagrindinių, tarpusavyje sujungtų šokio, teatro, muzikos dalykų galėtų išbandyti save ir kitose srityse – išmokti grimo subtilybių, projektuoti garsą bei šviesas, tobulinti judesio plastiką bei sceninę išraišką.

„Girdėti vieni kitus yra pats svarbiausias žingsnis į šią sudėtingą operaciją. Turime suvokti, kad pirmiausia ugdome vaiką, o tik tada – profesionalą. Kaip vadovai kuriame programas, struktūrą ir privalome atsakingai numatyti, kokią naudą suteiksime vaikui, kaip mes bendradarbiausime tarpusavyje su Muzikiniu teatru, Filharmonija, „Aura“, „Girstučiu“ ir kitomis įstaigomis. Turime klausyti vaikų ir bendruomenės, kaip reikės surikiuoti programas, kokie galėtų būti siūlymai profesionaliam ir neformaliam ugdymui“, – apie perspektyvas kalbėjo Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų direktorė Lina Kaubrienė-Stunžėnienė.

Planuojamoje M. Petrausko scenos meno mokykloje ir toliau būtų tęsiamos diferencijuotos muzikos, šokio ir teatro krypčių programos, todėl dabar besimokantys vaikai tęstų mokslus nepatirdami papildomų nepatogumų. Taip pat būtų sudarytos sąlygos papildyti esamas programas mokinius dominančiais pasirenkamaisiais dalykais.

„Kai žmogus suformuojamas dar būdamas moksleivis ir po dvyliktos klasės geba kalbėti, diskutuoti apie muziką, šokį ir dailę, manau, tokiam jaunuoliui yra didžiulės perspektyvos šiame XXI amžiuje. Visas pasaulis net ir versle ieško, kas pervilios kuo kūrybiškesnį vadybininką. Čia yra labai gera idėja, juolab kad šioje mokykloje atsirastų ir technologijos. Tačiau yra ir didžiausias nuogąstavimas, kaip nepadaryti klaidų ir išlaikyti tą kartelę, kad sulauktume profesionalų – tiek baleto, šokio, tiek ir muzikavimo, nes Kaune turime visą tolesnę piramidę“, – kalbėjo ilgametis Kauno valstybinės filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta.

Diskusijos dalyvių nuomone, naujos koncepcijos mokyklos įsteigimas galimai sumažintų dabar egzistuojančią mokinių kaitą – apie 20 proc. vaikų apleidžia pradėtas popamokines veiklas arba blaškosi tarp kelių skirtingų užsiėmimų. Įvairesnių disciplinų išbandymas ankstyvame amžiuje bei vienos norimos pasirinkimas padidintų tikimybę, kad vaikai, pabaigę pagrindinę 8 metų programą, pasiliks ir toliau tobulėti bei ugdyti talentą išplėstinėje programoje. Tai būtina planuojant siekti karjeros meno srityje.

„Manau, pirmiausia reikia atskirti popamokinę veiklą ir profesionalumą. Viena yra sudominti, kita – rengti tikslingai, su galimybe, noru ir planavimu, kad tie vaikai stos toliau į vienokias ar kitokias mokyklas. Šiuo atveju scenos menų mokykla daugiau kalba būtent apie tą platų vaikų supažindinimą su skirtingomis scenos meno formomis, galimybe keisti modulius, pereinant iš vieno į kitą“, – kritišką požiūrį pateikė Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacijos vadovė Gintarė Masteikaitė.

„Susirinkome kalbėti apie vaikus ir jų popamokinę veiklą, kas jiems įdomu: šviesos, vizualizacija, garsas, spektaklių statymas, grojimas su suaugusiais, mokytojais ar bendro orkestrėlio sukūrimas, kuris galėtų akompanuoti solistams, stygininkams ir kitiems. Galbūt ne visi vaikai taps profesionalais, bet jie suvoks, kas yra šokis, muzika, dainavimas, galų gale jie pabus meno terpėje“, – kalbėjo Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Benjaminas Želvys.

Jis užsiminė apie artistų trūkumą, esą Muzikinio teatro scenoje nemaža dalis jų atvykę iš svetur. Tai yra požymis, kad reikia didesnio įdirbio jau pirminiame raidos etape, kuomet siekiama ne profesionalumo, o tiesiog sudominti vaikus, duoti jiems galimybę prisiliesti prie skirtingų meno šakų. O susidomėjusiųjų toliau laukia Kaune veikiančios J. Gruodžio konservatorija bei J. Naujalio gimnazija, taip pat universitetinės menų programos.

Pasak diskusijos dalyvių, jaunoji karta turi visas sąlygas įsitvirtinti ir darbo rinkoje – rinktis Kauno simfoninį orkestrą ar valstybinį chorą, Kamerinį ar Dramos teatrus. Vien į Muzikinį teatrą per paskutinį dešimtmetį atėjo per 80 jaunų žmonių, kurie baigė meno krypties studijas. Tai beveik pusė visų šio teatro kūrybininkų.

„Mūsų visų siekiai sutampa – norime kurti kokybišką užimtumą Kauno vaikams, pasiūlyti jiems daugiau disciplinų ir padėti atrasti talentą ar „cinkelį“ konkrečiai sričiai. Kuo daugiau vaikų ateis pas mus, tuo daugiau aukso grynuolių rasime ir galėsime juos palydėti profesionalios karjeros link. Dabar reikia pradėti procesus ir kartu ieškoti atsakymų – kaip turimą viziją paversti realybe. Vaikai ir su jais dirbantys žmonės bus šio proceso kertinė ašis“, – produktyvia diskusija džiaugėsi vicemeras Andrius Palionis.

Greta organizacinių darbų Savivaldybė, anot jos atstovės Rasos Markauskaitės, nusiteikusi atverti turimą infrastruktūrą vaikų popamokinėms veikloms. Jie galės išbandyti atsinaujinusias legendinio „Romuvos“ kino teatro, „Girstučio“ bei Kauno kultūros centro scenas, taip pat išnaudoti baigiamą rekonstruoti Kauno sporto halę. Pastaroji bus kaip tik pritaikyta neformaliajam ugdymui su multifunkcinėmis įvairaus dydžio erdvėmis.

author avatar
super_admin
Mano išsaugoti straipsniai

SKAITOMIAUSI