Moksliškai įrodyta, kad sėkmingų vaikų tėvai pasižymi tam tikromis savybėmis, kurios padeda atskleisti vaikų potencialą ir suformuoti stiprią, savarankišką ir, svarbiausia, nuolat augančią asmenybę. Tyrimų yra begalė, kai kurie jų vykdomi ne vieną dešimtmetį, o gauti duomenys nuolat analizuojami, siekiant geriau suprasti aplinkos įtaką vaikų ugdymui. Tyrimų rezultatus galima suskirstyti į kelias svarbiausias sritis – jas užsienio kalbų mokykla „AMES Education“ susistemino ir pateikia žemiau.
Skiria vaikams namų ruošos darbų
„Įvairūs specialistai sutaria, kad, jeigu vaikas nuo mažens auga nepratinamas daryti paprastų namų ruošos darbų – pavyzdžiui, suplauti indų ar išnešti šiukšles, paaugęs jis linkęs manyti, kad už jį tai daryti turi kiti. Toks vaiko auginimas šiltnamio sąlygomis daro jam meškos paslaugą, nes vėliau vaikui sunku suprasti, kad gyvenime yra darbų, kuriuos būtina atlikti, jog visiems aplink būtų geriau. Ir atvirkščiai – rutininius darbus atliekantys vaikai įgauna atsakomybės ir brandos. Žinoma edukologė Julie Lythcott-Haims viename iš savo pranešimų yra sakiusi, kad taip auginti vaikai ateityje puikiai bendradarbiauja su kolegomis, yra empatiški ir geba savarankiškai atlikti užduotis, o to, turbūt, nori visi tėvai“, – sako užsienio kalbų mokyklos vadovė Eglė Kesylienė.
Anksti pradeda mokyti vaikus matematikos
2007 m. atlikta 35 tūkst. ikimokyklinio amžiaus vaikų iš JAV, Kanados ir Anglijos analizė parodė, kad ankstyvas matematikos įgūdžių ugdymas gali tapti didžiuliu pranašumu. Kaip pastebi tyrimo autoriai, neabejotina ankstyvųjų matematikos įgūdžių lavinimo nauda yra galimybė vaikui į mokyklą ateiti jau turint žinių apie skaičius, jų eiliškumą ir žinant elementarias matematikos sąvokas, tačiau yra ir kitas svarbus niuansas – šios disciplinos supratimas ateityje vaikui padeda ne tik per matematikos, bet ir literatūros pamokas.
Linkę skaityti vaikams knygas
Tėvų skaitymas vaikui turi ilgalaikį teigiamą poveikį – daugybė tyrimų rodo, kad kasdienis skaitymas vaikui gerina jo literatūrinius ir kalbinius įgūdžius, taip pat pažinimo vystymąsi. Pavyzdžiui, keturmečiai vaikai, kuriems tėvai dažnai skaito knygutes, būdami aštuonerių, demonstruoja geresnius skaitymo ir rašymo testų rezultatus – socialinė bei ekonominė šeimos padėtis šiam pokyčiui neturi jokios įtakos.
Mamos rūpinasi savo karjera
Remiantis Harvardo verslo mokyklos atliktais tyrimais, mergaitės, kurių motinos be žmonos bei mamos pareigų rūpinasi ir savo karjera, ateityje dažniau užima vadovaujančias pareigas ir uždirba daugiau pinigų – jų atlyginimas yra 23 proc. didesnis nei jų bendraamžių, kurias augina namuose likusios motinos. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad dirbančių motinų sūnūs vėliau yra linkę daugiau laiko skirti namų ruošos darbams ir vaikų priežiūrai – vaikų priežiūrai per savaitę jie skiria septyniomis su puse valandomis, o namų ruošos darbams – 25 minutėmis daugiau nei karjeros siekusių mamų neturėję bendraamžiai. Pasak tyrimo autorių, dirbanti mama – vienas iš tų veiksnių, kurie turi labai aiškų poveikį lyčių lygybės supratimo formavimui nuo mažų dienų.
Dažniau yra „autoritetingi“ nei „autoritariniai“
Pirmą kartą septintajame dešimtmetyje paskelbtas Kalifornijos universiteto vystymosi psichologės Dianos Baumride tyrimas parodė, kad iš esmės yra trijų tipų auklėjimo stiliai:
- Leidžiantis, kai vienas iš tėvų stengiasi būti „geruoju policininku“, viską leisti ir vaiko nebausti;
- Autoritarinis, kai vienas iš tėvų bando formuoti ir kontroliuoti vaiką remdamasis nustatytais elgesio standartais;
- Autoritetingas, kai vienas iš tėvų stengiasi racionaliai nukreipti vaiką taip, kad jis ne tik atliktų užduotis ar spręstų iškilusias problemas, bet ir iš jų pasimokytų.
Pasak ugdymo specialistų, kai vaikas auga gerbdamas autoritetą ir nesijaučia jo slopinamas, užauga savarankišku ir atsakingu žmogumi.
Linkę vertinti vaikų pastangas, o ne jų nesėkmes
„Jeigu vaikas anksti pradeda suprasti, kad gyvenime sėkmė neateina iškart ir dėl jos reikia pasistengti, jo pasiekimai ateityje būna geresni. Tiesa, ne visi vienodai šią sėkmę vertiname. Gauti ilgų metų tyrimo rezultatai Stanfordo universiteto psichologei Carol Dweck padėjo suprasti, kad ir vaikai, ir suaugusieji apie sėkmę mąsto vienu iš dviejų būdų:
- „Fiksuota mąstysena“, kai manoma, kad mūsų charakteris, intelektas ir kūrybiniai gebėjimai yra statiški, o sėkmė, kurios sulaukiame, yra tik įgimto intelekto įvertinimas. Šio mąstymo atstovai vengia nesėkmės bet kokia kaina, nes tai padeda jiems jaustis protingais.
- Besivadovaujantys „augimo mąstysena“ yra varomi iššūkių ir nesėkmių, nes jų vertinimu, tai yra puikus tramplinas augimui ir turimų gebėjimų lavinimui.
Kai vaikui sakoma, kad jis išlaikė egzaminą dėl savo įgimto intelekto, formuojama „fiksuota mąstysena“, tačiau, jeigu nuo mažens jam kartojama, jog jam gerai sekasi dėl įdėtų pastangų, tai lavina jo „augimo mąstymą“, kuris šiame nuolat besikeičiančiame pasaulyje yra gerokai vertingesnis“, – pastebi E. Kesylienė.
Dėl vaikų turi didelių lūkesčių
Kalifornijos universiteto profesorius Nealas Halfonas ir jo kolegos, apklausę 6600 tūkst. vaikų, išsiaiškino, kad tėvų lūkesčiai dėl savo vaikų ateities turėjo didelės įtakos pastarųjų pasiekimams. Atlikus standartizuotus testus, paaiškėjo, kad 57 proc. blogiausiai testą išsprendusių vaikų tėvai tik tikėjosi, kad jų vaikai kada nors lankys universitetą, o 96 proc. geriausiai pasirodžiusių vaikų tėvai darė viską, kad jų vaikai ateityje ten mokytųsi. Projektuodami vaikų mokslus universitete, šio tikslo jie siekė nepaisydami gaunamų pajamų ir socialinio statuso, tad vaikams pasąmoningai suveikė Pigmaliono efektas ir jie pateisino tėvų lūkesčius.
„Žinoma, finansinės galimybės gali riboti pasirinkimus ir projektuok neprojektavęs, tačiau vaiko išleisti į geriausius universitetus nepavyks, jeigu suma už mokslus viršija pajamas. Visgi, iš pirmo žvilgsnio didelė pasiruošimo ir studijų kitoje šalyje kaina neturėtų mažinti tėvų lūkesčių savo vaiko atžvilgiu, nes pirmiausia kalbame ne apie skaičius banko sąskaitoje, o jauno žmogaus ateitį. Praktika rodo, kad, pradėjus anksti formuoti vaiko asmenybę ir imlumą mokslams, vėliau šis įdirbis atsiperka su kaupu, nes vaikui paskutinėse klasėse nereikia vytis to, ką per mokslo metus praleido ar tinkamai neįsisavino. Taip pat nemažiau svarbus ir tėvų (pasi)tikėjimas vaiko gebėjimais bei visokeriopas jų lavinimas – papildomuose kursuose, specializuotose vasaros stovyklose ar popamokinės veiklos metu, nes taip ne tik plečiama vaiko pasaulėžiūra, bet ir stiprinamas jo pasitikėjimas savimi. Šiais laikais yra įvairių finansavimo būdų ir įrankių, tad tik dėl finansinių priežasčių „nurašyti“ savo vaiką būtų nesąžininga“, – teigia E. Kesylienė.
Linkę vaikus mokyti socialinių įgūdžių
Tyrėjai iš Pensilvanijos ir Duke universitetų stebėjo apie 800 JAV gyvenančių vaikų ir nustatė reikšmingą ryšį tarp jų socialinių įgūdžių būnant darželinukais ir jų sėkmės suaugus. 20 metų trukęs tyrimas parodė, kad socialiai kompetentingi vaikai, kurie su bendraamžiais bendravo be raginimo, padėjo kitiems ir būdavo empatiški, ateityje buvo daug labiau linkę įgyti aukštąjį išsilavinimą ir stabilų darbą susirasdavo iki 25 metų. Tie, kurių socialiniai įgūdžiai buvo riboti, ateityje turėjo didesnę tikimybę būti suimti, turėjo alkoholizmo problemų ir dažniau prašydavo valstybinės paramos. Pasak tyrimo organizatorių, gauti rezultatai rodo, kad padėti vaikams ugdyti socialinius ir emocinius įgūdžius yra vienas svarbiausių dalykų, kuriuos tėvai gali padaryti ruošdami juos ateičiai.
Leidžia vaikams būti savarankiškiems
2021 m. Stanfordo universitete buvo atliktas tyrimas, kuris atskleidė, kad per didelis tėvų kišimasis, kaip derėtų atlikti vieną ar kitą užduotį, gali sumažinti vaiko susidomėjimą. Tyrimo metu, kol žaidė ar stengėsi išspręsti kokią nors užduotį, vaikai buvo stebimi ir jų reakcijos bei elgesys fiksuojami. Mokslininkus sudomino tai, kad tie vaikai, kurių tėvai į žaidimus su savo nurodymais įsiterpdavo dažniau, vėliau sunkiai valdė savo emocijas, tad tyrimo išvada vienareikšmiška – tėvai turi nesikišti ir leisti vaikams patiems išsiaiškinti žaidimo taisykles bei problemos sprendimo būdą. Surinkti duomenys parodė, kad per didelis tėvų įsitraukimas mažina vaiko gebėjimus koncentruoti dėmesį ir kontroliuoti savo elgesį bei emocijas ir atvirkščiai – suteikiama didesnė laisvė ugdo jo savarankiškumą.
„Ši mokslininkų įžvalga manęs nenustebino, nes kasmet mūsų organizuojamame tarptautinių stovyklų forume „Study the world“ sklaidome tėvų susigalvotus mitus ir skatiname vaiką trumpam iš glėbio paleisti – bent vasaros metu išleidžiant juos į specializuotą stovyklą. Ne vienas tyrimas įrodė, kad vaikų dalyvavimas visuomeninėje ir akademinėje veikloje, meno ar sporto užsiėmimuose turėjo teigiamą poveikį jų raidai, akademiniams, profesiniams bei elgesio rezultatams, tad trumpos vasaros laiką rekomenduoju išnaudoti tinkamai. Norime paskatinti tėvus atrasti savo vaikų potencialą, todėl balandžio 1 d. vyksiančio „Study the world“ forumo programą parengėme taip, kad be teorinių žinių apie galimybes tarptautinėse stovyklose tėvai su vaikais galėtų save išbandyti ir praktiniuose užsiėmimuose. Vienas jų – karjeros planavimo meistriškumo pamoka, kuri padės įsivertinti turimus gebėjimus ir tinkamai pasirengti būsimai vaiko augimo kelionei“, – būsimo renginio programa dalijasi E. Kesylienė.
Pasak jos, forume partneriai iš skirtingų šalių universitetų ir privačių mokyklų tėvams pasakos, kaip šie galėtų padėti atsiskleisti savo vaiko talentams, kad užaugtų išsilavinęs bei sėkmingas žmogus. Vienas iš būdų – vasaros stovyklos. Renginio metu užsienio mokslo įstaigų atstovai visiems asmeniškai ir išsamiai paaiškins, kaip pasirinkti vasaros stovyklą, kuri ne tik intensyviai lavintų užsienio kalbos žinias, bet ir ugdytų jauno žmogaus savarankiškumą bei leistų svarstomą specialybę išbandyti daugiakultūrinėje aplinkoje.
Nemokamas tarptautinis „Study the world“ forumas vyks balandžio 1 d., šeštadienį, 10:00–16:00 val. Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, Vilniuje.
