Vaikų planavimas – vienas svarbiausių gyvenimo sprendimų. Nors kiekviena šeima – unikali, o „tinkamiausias laikas“ dažnai priklauso nuo asmeninių aplinkybių, mokslininkai vis tiek bando rasti bendrą atsakymą: kada žmogaus organizmas yra geriausiai pasiruošęs tėvystei ir motinystei? Naujausi tyrimai leidžia pažvelgti į šį klausimą ne tik iš biologinės, bet ir iš emocinės bei socialinės pusės.

Biologinis pikas – moterims tarp 20 ir 30 metų

Medikai vieningai sutaria: geriausias biologinis laikas moteriai pastoti yra nuo 20 iki 30 metų. Šiuo laikotarpiu:

ovuliacija yra reguliariausia,
kiaušialąstės kokybė aukščiausia,
nėštumo komplikacijų rizika – mažiausia,
organizmas greičiau atsistato po gimdymo.

Tyrimai rodo, kad moterys iki 30 metų turi iki 90 % tikimybę pastoti per vienerius metus, jei aktyviai bando. Po 35-erių šis procentas smarkiai mažėja, o po 40 metų – tampa mažesnis nei 30 %.

Vyrų vaisingumas irgi turi „laikrodį“

Nors dažnai manoma, kad vyrų vaisingumas yra „amžinas“, mokslininkai patvirtina – tai mitas. Nuo 40 metų pradeda mažėti spermos kokybė, didėja genetinių pakitimų rizika bei galimybė, kad vaikui pasireikš tam tikri sveikatos sutrikimai.

2024 m. „Harvard Medical School“ paskelbtas tyrimas parodė, kad vyresnių nei 45 metų vyrų vaikai turi 14 % didesnę tikimybę susidurti su autizmo spektro sutrikimais. Taip pat dažniau pasitaiko dėmesio deficito ir kitų neurologinių iššūkių.

Psichologinė branda – dažnai ateina vėliau

Nors kūnas pasiruošęs anksti, emocinė branda ir pasirengimas auklėti vaiką dažnai ateina tik po 30-ųjų gimtadienio.

Psichologai pažymi:

Po 30–35 metų žmonės dažniau būna finansiškai stabilesni,
Turintys aiškesnį gyvenimo kelią ir brandesnius santykius,
Jaučiasi emociškai pasiruošę rūpintis ne tik savimi, bet ir kitu žmogumi.

Tyrimai rodo, kad vaikai, gimę vyresniems, labiau pasiruošusiems tėvams, dažnai turi geresnius emocinius ir socialinius įgūdžius.

Ką sako pasaulinė statistika?

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis:

Vidutinis pirmagimio amžius Europoje šiuo metu – apie 30 metų.
Lietuvoje moterys pirmą kartą gimdo vidutiniškai 29 metų.
Vis daugiau porų renkasi tėvystę po 35-erių, dažnai dėl karjeros, būsto ar finansinių aplinkybių.

Tai rodo, kad visuomenė keičiasi – vaikų planavimas vis labiau grindžiamas sąmoningumu, o ne vien biologiniais laikrodžiais.

Medicina padeda atidėti, bet ne panaikinti ribas

Moderni medicina siūlo sprendimus – nuo vaisingumo tyrimų iki kiaušialąsčių užšaldymo, dirbtinio apvaisinimo ir nėštumo stebėsenos. Tačiau specialistai pabrėžia: nors galimybės plečiasi, natūralaus vaisingumo laikas vis tiek yra ribotas.

Gydytojai ragina moteris, kurios planuoja vaikų po 35 metų, reguliariai tikrinti savo vaisingumą ir nebijoti pasikonsultuoti su specialistais.