Toli gražu ne visada pirmosios naujagimio dienos šiame pasaulyje būna ramios ir neskausmingos – kai kuriems mažyliams, kad galėtų gyventi, prireikia operacijos. Laimė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaikų chirurgai jau įvaldę minimaliai invazines operacijas, kurios naujagimiams mažiau skausmingos ir po kurių jie greičiau pasveiksta.
Konsultuoja Santaros klinikų Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro Vaikų chirurgijos skyriaus vedėjas vaikų chirurgas dr. Arūnas Strumila
Galimybės daug didesnės
Minimaliai invazinės operacijos suaugusiesiems tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje atliekamos jau kelis dešimtmečius. Tačiau vaikų minimaliai invazinė chirurgija atsiliko – visų pirma dėl to, kad užtruko, kol buvo sukurti tokių mažų diametrų instrumentai. Mat 10 mm instrumentai, kurie naudojami, operuojant suaugusiuosius, vaikams, o ypač – naujagimiams, yra per dideli.
Technologijos ėmė sparčiai tobulėti maždaug nuo 1995 m. – buvo sukurtos 5 mm, vėliau net 3 mm kameros, vos 1,5 mm skersmens instrumentai ir tada visame pasaulyje minimaliai invazinė chirurgija vaikams imta taikyti vis dažniau.
Lietuvoje vyresniems vaikams minimaliai invazinės operacijos buvo pradėtos daryti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose. Santaros klinikų Vaikų chirurgijos skyrius įrangą, tinkamą vaikams operuoti, įsigijo vėliau, tad čia mažieji pacientai minimaliai invaziniu būdu pradėti operuoti tik maždaug 2005 m. Nuo to laiko buvo labai sparčiai tobulėjama ir šiuo metu čia vienintelė ligoninė, kurioje minimaliai invazinės operacijos atliekamos naujagimiams.
„Nuo 2005 m. labai smarkiai patobulėjome, ypač naujagimių chirurgijoje, – sako A. Strumila. – Operuojame ką tik gimusius vaikiukus, kuriems diagnozuojamos stemplės atrezijos, kai nesusijungusi stemplė, diafragmos išvaržos, dvylikapirštės žarnos, plonosios žarnos atrezijos, įvairios plaučių patologijos ir kt. Visiems tokiems naujagimiams anksčiau buvo atliekamos atviros operacijos. Tai nėra blogai – jos tam tikrais atvejais atliekamos ir dabar. Tačiau minimaliai invazinių operacijų metu rezultatas pasiekiamas tas pats, o pooperacinis laikotarpis visada yra lengvesnis, nes nėra didelių pjūvių. Kūdikiams tokios operacijos mažiau skausmingos, jie greičiau gyja.“
Minimaliai invazinės operacijos esmė – per vos 3–4 pjūviukus po 3–4 mm specialiais instrumentais patenkama į natūralias kūno ertmes, kuriose yra patologija. Tarkime, jei diagnozuojama diafragmos išvarža, paprasčiau sakant – diafragma nevisiškai susiformavusi ir joje yra skylutė, kamera bei dviem–trimis specialiais darbiniais instrumentais patenkama į krūtinės ląstą, į pleuros ertmę, ir atliekamas tas pats darbas, kuris būdavo daromas atviros operacijos metu.
„Kai tik pradėjome šį metodą diegti, operuoti buvo žymiai sunkiau – trūko įgūdžių. Tad teko labai daug laiko praleisti mokantis su simuliatoriais, kuriuos patys buvome pasidarę, kad galėtume vėliau saugiai dirbti su pacientais, – sako A. Strumila. – Tačiau dabar, kai metodikas jau esame įvaldę, man taip operuoti yra net lengviau, nei operuojant atviru būdu. Pavyzdžiui, atliekant vos 1 ar 1,5 kg sveriančiam kūdikiui atvirą operaciją, bendra vizualizacija labai ribota, o įvedus kamerą, atsiveria daug platesnis vaizdas, daug geriau viską galime matyti, vaizdą padidinti, įvertinti situaciją, viską, ką reikia, apsižiūrėti.“
Tobulėjimui ribų nėra
Paklaustas, kodėl ėmėsi operuoti naujagimius, dr. A. Strumila atsako iškart – todėl, kad tai sudėtingiausia: „Aš visada gyvenime ieškojau, kas sudėtingiau. Nemėgstu monotonijos, visą laiką norisi iššūkių, judėti į priekį. Naujagimių chirurgija – ta sritis, kur retai kada viskas būna taip pat. Nuolat turi skaityti, domėtis, kas yra naujo, kas kur keičiasi, nes niekada nežinai, su kuo susidursi operacijos metu. Turi, manau, gerokai labiau pasiruošti nei bet kuriai kitai operacijai.“
Deja, ne viskas ir ne visada vyksta taip, kaip planuoji ar kaip norėtųsi. Būna, kad nepasiseka, nepavyksta naujagimiui pagelbėti ar net jo netenkama. Gydytojas neneigia – sunku.
„Kiekvieną kartą išgyveni, šimtą kartų viską pergalvoji, peržiūri filmuotą operacijos eigą, galvoji, ką galėjai daryti kitaip, nestandartiškai ir tada gal būtų geresnė išeitis. Visada kaltini save, bet mes nesame dievai… – sako A. Strumila. – Su praradimu niekada nesusitaikysi, nežiūrint paciento amžiaus. Tai yra pats sunkiausias dalykas chirurgijoje.“
Minimaliai invazinės naujagimių chirurgijos pradininkas teigia visada tai, ką daro, besistengiantis tobulinti iki tobulumo, o tobulėti yra kur, nes naujovių medicinoje gausu visada. Jis ir kolegos nuolat stebi, kas, kur, ką, kaip patobulino, naujoves stengiasi pritaikyti, gydydami savo pacientus.
„Operacinėje mes šiandien neatsiliekame nuo pasaulio geriausių klinikų – tiek įranga, tiek galimybėmis. Dabar užsienio šalių pavyzdžiu siekiame įdiegti ligoninėje savo pacientams savotišką žaliąjį koridorių“, – planais dalijasi gydytojas.
Anot jo, naujagimių patologijos labai retai apsiriboja viena problema. Žinoma, yra dalis tokių patologijų, kurias išoperuoji, pasižiūrėjai keletą kartų ir pacientas išvažiuoja. Tačiau labai dažnai apsigimimų būna ne vienas, o keli. Ir tas gydymas užsitęsia labai ilgai – stebėjimas, galimos šalutinės patologijos. Gimsta tokie mažyliai ir daugelį jų medikai turi lydėti iki 18 metų. Pavyzdžiui, A. Strumila pasakoja, jog neseniai teko konsultuoti jau operuotą šešių mėnesių pacientą, kuris gimė su stemplės atrezija, dvylikapirštės žarnos atrezija, nesusiformavusia išange, širdies yda ir dar diagnozuotos problemos stubure, kurios bus gydomos vėliau. Vaikas jau keturis mėnesius gyvena namie – stemplė ir dvylikapirštė žarna po operacijos sėkmingai sugijo, širdelės yda nebuvo labai didelė, ją taip pat jau sutvarkė. Bet dar liko išangės problemos, kurias teks spręsti. Vadinasi, šiam mažyliui jau dabar reikia mažiausiai trijų specialistų priežiūros – širdies chirurgo, vaikų chirurgo ir ortopedo, vėliau dar prisidės gastroenterologai, endoskopuotojai ir kiti specialistai.
„Dabar mano vizija – sukurti mūsų ligoninėje tokį centrą, suburti specialistus, kad tie pacientai visada žinotų, kur gali kreiptis, kad jiems būtų sukurtas savotiškas žalias koridorius, nes jiems reikalinga daugelio specialistų konsultacija bei priežiūra“, – sako gydytojas.
