Ministrų kabinetas patvirtino specialią Embriono donorystės programą. Joje numatytos konkrečios priemonės 2019-2028 m., leidžiančios užtikrinti sklandų embrionų donorystės procesą bei pagalbinio apvaisinimo paslaugų apmokėjimą. Tuo tikslu kasmet bus skirta po maždaug 70-80 tūkst. eurų.
Šios lėšos bus naudojamos donuotų embrionų pervežimo ir saugojimo įrangai įsigyti, specialistams, dirbsiantiems su embrionus donuojančiais ir juos priimančiais žmonėmis, apmokyti.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, mūsų šalyje yra nemažai porų, kurios dėl tam tikrų priežasčių negali susilaukti vaikučių: „Tad mūsų tikslas yra labai konkretus – padėti joms sulaukti šeimos pagausėjimo. O tai padaryti galėsime apmokėdami už kur kas daugiau reikiamų paslaugų. To Lietuvoje labai laukia daugybė žmonių“.
Taigi nustatyta, kad embrioną donuoti bus galima tik po dviejų metų nuo jo sukūrimo. Tuomet pora turės apsispręsti saugoti embrioną toliau ar jį donuoti kitai porai. Pastaruoju atveju embrionas bus pervežamas į universiteto ligoninę, jam parenkama tinkama pora bei atliekamos dirbtinio apvaisinimo procedūros.
Iki šiol Lietuvoje nebuvo teisiškai reglamentuota embriono donorystės įgyvendinimo tvarka, nors Pagalbinio apvaisinimo įstatymas donuoti embrionus leidžia.
Tad dabar, patvirtinus šią programą, valstybinės universiteto ligoninės galės įsigyti reikiamos įrangos, investuoti į specialistų kvalifikacijos kėlimą taip užtikrinant geresnį dirbtinio apvaisinimo ir embrionų donorystės paslaugų prieinamumą.
Šiuo metu licenciją teikti pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas turi aštuonios Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, tačiau Embriono donorystės programą įgyvendinti gali tik Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.
Minėtos programos įgyvendinimą koordinuos Nacionalinis transplantacijos biuras.