Nors ilgalaikė kontracepcija suteikia emocinį saugumą siekiant išvengti neplanuoto nėštumo, tačiau pasėja kitas baimes – ar tai gali padaryti neigiamą įtaką vaisingumui, išprovokuoti vėžį, sukelti kitas nemalonias pasekmes – svorio augimą, sumažėjusį libido? ,,Nordclinic“ gydytoja akušerė ginekologė Irina Sučkova atsakė, kas lemia šalutinius poveikius ir ką būtina žinoti prieš pradedant vartoti ilgalaikę kontracepciją?
Labiausiai moterys bijo nevaisingumo
Kontracepcijos priemonių pasirinkimas yra labai platus. Populiariausios yra hormoninės spiralės ir tabletės, kiek rečiau pasirenkamos varinės spiralės ar implantai, kitos kontraceptinės priemonės, pavyzdžiui, pleistrai arba žiedas. Vis aktyviau kontracepcija domisi jaunos, negimdžiusios moterys, dar neplanuojančios nėštumo. Informacijos apie kontracepciją ieško ir merginos prieš pradedant lytinius santykius bei moterys neplanuojančios artimiausiu metu pastoti. Visgi apie kontracepcijos neigiamas pasekmes savijautai girdime daug ir įvairios informacijos, o kaip yra iš tiesų, ar tai saugu?
,,Didžiausias nerimas ir dažniausias klausimas domintis kontracepcijos būdais yra dėl nevaisingumo – kokia rizika, kad gali būti sudėtingiau pastoti nustojus saugotis? Tad noriu atkreipti dėmesį, kad kontracepcija nemažina vaisingumo, tačiau prieš išsirenkant konkretų būdą, priemonę yra svarbu įvertinti pacientės sveikatos būklę, gretutines ligas, lyties organų anatomiją. Taip galima išvengti nemalonių simptomų, galimo šalutinio poveikio, nes kiekvienos moters organizmas yra skirtingas“, – pažymėjo ,,Nordclinic“ gydytoja akušerė ginekologė Irina Sučkova.
Ką būtina žinoti apie pagrindinius kontracepcijos būdus?
- Hormoninė spiralė yra nedidelis (apie 3 centimetrų ilgio ir pločio), į gimdą įstatomas T formos lankstaus plastiko rėmelis. Spiralės cilindras padengtas specialia membrana, kuri užtikrina tolygų, nuolatinį hormono išskyrimą. Ji sutirština gimdos kaklelio gleives, sumažina spermatozoidų gyvybingumą, plonina gimdos gleivinę, taip mažindama kraujavimą mėnesinių metu.
- Varinė gimdos spiralė yra į gimdą įdedamas iš plastiko ir vario bei kitų metalų lydinio pagamintas T formos prietaisas. Vario jonai toksiškai veikia spermatozoidus ir trukdo apvaisinti kiaušinėlį. Gali neženkliai stiprinti kraujavimą mėnesinių metu.
- Kontraceptinis implantas yra mažas, lankstus vamzdelis įvedamas po oda žasto srityje, tolygiai išskiria progestiną, kuris slopina ovuliaciją, tirština gimdos kaklelio gleives, plonina gimdos gleivinę, trukdo apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinti gimdos sienelėje.
Kontraceptinį implantą keisti reikia kas trejus, hormoninę spiralę – kas 3-6 metus, tai priklauso nuo spiralės rūšies. Varinę spiralę – kas 3-10 metų.
Kokie šalutiniai poveikiai gali pasireikšti ir nuo ko tai priklauso?
Pasak gydytojos I. Sučkovos, ar pasireikš šalutinis poveikis, kaip sureaguos organizmas, priklauso nuo konkrečios kontracepcijos priemonės. Štai geriamieji kontraceptikai, pasak gydytojos I. Sučkovos gali didinti kraujo krešumą, varinė spiralė – gausinti kraujavimą ir didinti skausmą menstruacijų metu. Įvedus spiralę su hormonais arba implantą – iki šešių mėnesių gali pakraujuoti ciklo viduryje. Todėl ypač svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ginekologu, o ne savarankiškai pradėti vartoti kontraceptikus, nes kai kuriais atvejais kontraceptinės tabletės gali visiškai netikti moteriai ir net būti žalingos.
Ar kontracepcija gali didinti vėžio tikimybę?
Gydytoja akušerė ginekologė I. Sučkova sako, kad spiralė, implantas, priešingai – sumažina endometriumo (gimdos gleivinės) vėžio tikimybę, kraujavimą. Spiralė su hormonu levonorgestreliu praktiškai neveikia kiaušidžių ir krūtų audinio, nes į kraują patenka labai mažas hormono kiekis. Kai kuriais atvejais padeda gydyti gausų kraujavimą mėnesinių metu. Sudėtinės kontraceptinės tabletės dažnai skiriamos esant kiaušidžių funkcijos sutrikimui. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad jei šeimoje buvo nustatytas krūties vėžys, estrogenai gali būti žalingi. Todėl visuomet reikia įvertinti individualią situaciją.
Kas lemia pastojimo tikimybę net ir vartojant kontracepciją?
,,Viskas priklauso nuo kontraceptiko. Patikimiausia yra hormoninė spiralė, su ja šalutinių nemalonių poveikių ir pastojimo tikimybė yra maža. Efektyvumas vertinamas pagal tai, kad naudojant kontraceptinę spiralę per vienerius metus gali pastoti 2 moterys iš 1000, naudojant kontraceptinį implantą – viena moteris iš tūkstančio. Kontraceptines tabletės galima vertinti dvejopai, jei moteris jas naudoja idealiai, tvarkingai – pastoja 3 pacientės iš 1000, bet jei pamiršta laiku išgerti, procentas išauga kelis kartus. Vienareikšmiškai implantas ir spiralė patikimesni nei tabletės, nes jų neįmanoma naudoti neteisingai“, – pabrėžė gydytoja I. Sučkova.
Jei planuojama pastoti, pabaigus pakuotę reikėtų nutraukti tablečių vartojimą, jei naudojama apsaugos priemonė yra spiralė ar implantas – kreiptis į gydytoją ginekologą jos išėmimui. Nėštumą galima planuoti po sekančių mėnesinių.
Sumažėjęs seksualinis apetitas ir augantys kilogramai – išimtis ar taisyklė?
Mitai ar nepagrįstos moterų baimės, kad pradėjus naudoti hormoninę kontracepciją bus sudėtinga suvaldyti didėjantį apetitą ir atgaivinti sumažėjusį seksualinį apetitą? Pasak ,,Nordclinic“ gydytojos I. Sučkovos, sumažėjusį libido dažniau gali pajusti moterys, vartojančios hormoninius kontraceptikus, kurių sudėtyje yra estrogenų ir progestinų. Tokiu atveju galima keisti apsisaugojimo būdą į kitą priemonę. Hormoninė spiralė daro kur kas mažesnę įtaką, nes joje yra itin mažas hormonų kiekis. Kai kurios moterys, priešingai, pastebi suaktyvėjusį potraukį, nes dėl išnykusios neplanuoto nėštumo baimės jos atsipalaiduoja.
Baimė priaugti svorio, gydytojos I. Sučkovos teigimu, yra nepagrįsta, nes naudojant šiuolaikinę kontracepciją, rizikos priaugti svorio praktiškai nėra, nebent tai individuali organizmo reakcija, kai kaupiasi skysčiai, tačiau tiesiogiai kontraceptikai svorio augimui įtakos nedaro ir riebalinio audinio augimo neskatina. Jei kaupiasi skysčiai, problema sprendžiama individualiai.
Kiekviena situacija ir moters organizmas yra individualūs, todėl svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ginekologu ir rasti tinkamiausią apsaugos būdą.
