Rankdarbiai, tiesą pasakius, ne mano sritis. Man net nepatinka sėdėti ir kažką ilgai daryti, krapštinėti, rakinėti. Bet dekupažas kažkaip “užkabino” iš karto. Matyt, būsiu atradusi savo sritį.
Jaučiuosi jau šiek tiek įgudusi (gerai apie save galvoju, ar ne?), tad nebijau dalintis ir dekupažo technikos pamokėlėmis, nors ir visai paprastomis.
Jau kelerius metus iš eilės prieš Kalėdas man vis norisi išsitraukti dekupažo reikmenis (dėl mažojo kraustytuko namuose jie aukštai ir giliai paslėpti). Ir šiais metais sakiau, kad jau tikrai neišsitrauksiu, nes užsiimti dekupažu su mažuoju tiesiog neįmanoma, o savo miego laiko kartais taip gaila.
Bet galvodama apie du žmones, kuriuos aš būtinai noriu šiais metais pasveikinti, nieko geriau nesugalvojau, kaip dovanoti savo rankų darbo dovanėlę.
Dvi dėžutes ruošiau tris vakarus. Technika – viena paprastesnių, bet pastaruoju metu man kažkodėl labiau patinka tai, kas paprasta, neapkrauta, subtilu.
Vienas, du, trys – PRADEDAM!
1. Šį kartą rinkausi kartotines dėžutes, nes medinės mano sumatymui atrodė netinkamos, be to, tokių mažų medinių retai būna kur įsigyti.
O įsigijau jas rankdarbių parduotuvėje (Mandarine). Esu bandžiusi dekupažuoti ir batų bei kitas kartonines dėžute, tačiau nesigavo viskas taip tobulai kaip ant specialios dekupažui skirtos kartoninės dėžutės.
2. Aš visada dekupažą pradedu nuo paveikslėlio išsirinkimo. Tad pirmiausia apgalvoju, kaip noriu, kad atrodytų dirbinys, tada pasidarau iškarpas ir tik tada renkuosi dažus bei kitą techniką.
Čia man nepakeičiamas daiktas yra manikiūro žirklutės.
Labai svarbu atskirti servetėlių sluoksnius, nes pradėjus klijuoti ir pamačius, kad liko dvigubas sluoksnis – viską teks nuplėšti ir pradėti iš naujo…
3. Dažau dėžutes pirmu dažų sluoksniu. Šį kartą rinkausi auksinės spalvos dažus. Man jie tokie kalėdiniai.
4. Kai pirmas dažų sluoksnis gerai nudžiūva – dėžučių kraštus perbraukiu vašku.
5. Tepu antrą dažų sluoksnį. Renkuosi šviesiai gelsvą – dramblio kaulo spalvą.
6. Kai antras dažų sluoksnis gerai nudžiūva, švitriniu popieriumi švelniai braukiu per tas vietas, kurias tepiau vašku.
Tokiu būdu lengvai nubyra antras dažų sluoksnis ir dėžutei suteikia sendinimo efektą.
Prieš kelerius metus prekybos centre įsigijau labai gerą švitrinio popieriaus kempinėlę. Man tai iki šiol nepakeičiama dekupažo priemonė, o kainavo vos kelis litus.
6. Klijuoju išsikirptus servetėlių fragmentus.
Labai švelniu šepetėliu, kabinant po labai nedaug klijų, atsargiais rankų judesiais.
Sušlapusios klijais servetėlės šiek tiek tamposi, tad klijuojant kartais išlenda paveikslėlio kraštai.
Tą perteklių aš švelniai nubraukiu ta pačia švitrinio popieriaus kempinėle, žinoma, jau išdžiūvus klijams.
7. Kai klijai gerai nudžiūva, viską padengiu bent trimis sluoksniais lako.
Galima sakyti, kad dėžutė yra baigta, bet man dar norisi uždėti kelis akcentus. Dekoruoju blizgučiais ir lipdukais.
Šį kartą dėžučių vidaus nedažiau, nors paprastai tai darau, kad darbas būtų užbaigtas iki galo.
Į dėžutę dėjau riešutus, tad norėjosi, kad vidus būtų natūralios medžiagos.
Taip pat kelis medinius eglutės žaisliukus. Štai ir visa dovanėlė.
Spėkit, kam skirtos šitos dovanėlės?
