Diskusija, kada geriausia vaikui pradėti lankyti, šešerių ar septynerių metų, aktuali jau daug metų. Įvairios šalys elgiasi skirtingai, o pagal Lietuvoje galiojančią tvarką šiandien tėvai gali patys pasirinkti, kada išleisti vaiką į mokyklą. Šį klausimą uždavėme mokyklos „Sokratus“ priešmokyklinio ugdymo pedagogei Donatai Garuckaitei.
„Šiandien apstu šeimų, kurios dažnai užduoda klausimą, kelerių metų vaiką leisti į mokyklą – šešerių ar septynerių? Priešmokyklines grupes lankančių vaikų tėveliai rūpinasi, kad jų vaikas būtų daugiau negu pasirengęs mokyklai – mokėtų skaityti, rašyti ir daugybę kitų „mokyklai reikalingų” dalykų. Ikimokyklinio amžiaus vaikų mamos ir tėčiai nerimauja, ar jų mažyliui jau ne laikas būtų pradėti lankyti priešmokyklinę grupę. Mokykloje svarbu ne tik gebėti skaityti, rašyti ar skaičiuoti, bet ir socialiniai, emociniai, savarankiškumo įgūdžiai, kurių šių dienų vaikai turi mažiausiai, todėl vėliau mokykloje gali kilti sunkumų.
Vaiko pasiruošimas mokyklai labai priklauso nuo individualių vaiko savybių, kiek jis imlus naujiems dalykams dar būdamas priešmokyklinėje klasėje. Visi vaikai yra skirtingi. Vienas šešiametis gali būti labai žingeidus, smalsus, puikiai prisitaikantis prie naujų situacijų, emociškai brandus. Tuo tarpu kitam jo bendraamžiui gali rūpėti tik žaidimai su draugais, o ne mokyklos reikalai. Taigi, jei tėvai bei pedagogai tai pastebi, geriau dar leisti vaikui tuos metus „pažaisti” ir palaukti.
Labai svarbu, kad vaikas iki mokyklos spėtų pažaisti, nereikia atimti iš vaiko vaikystės, tai prigimtiniai dalykai. Vaikui metai – didelis laiko tarpas, kurio metu įvyksta daug pokyčių. Jei vaikas dar nesidomi mokymųsi, tai atliekant ne itin patinkančias užduotis gali sumažėti mokymosi motyvacija, susidomėjimas. Geriau palaukti susidomėjimo mokykla, nes tokiu būdu labiau tikėtina sėkmė mokymosi procese.
Dažniausiai septynerių metų vaikas yra pasiruošęs priimti mokslus, pasiruošęs skaityti, rašyti. Nors pasirengimas mokyklai – tai ne tik mokėjimas skaityti. Vaiko pažintiniai gebėjimai taip pat atlieka reikšmingą vaidmenį pasirengimo mokyklai procese. Svarbu įvairiapusis aplinkos pažinimas, domėjimasis naujais dalykais, konfliktų sprendimas, socialiniai įgūdžiai. Mokykloje vaikas mokosi tinkamai laikyti parkerį, pieštuką ar teptuką, rašyti, tobulina kirpimo, piešimo, fizinio aktyvumo įgūdžius, todėl didelę reikšmę mokymuisi turi jo fiziniai gebėjimai.
Labai svarbu, kad šeima dalyvautų vaiko ugdyme. Vaikas turi turėti pareigų namuose (atlikti tam tikrus namų ruošos darbus), taip ugdomas vaiko atsakomybės jausmas. Svarbu vaikui skirti kiek įmanoma daugiau laiko, išeiti pasivaikščioti į parką, nueiti į teatrą, kartu domėtis kultūriniais renginiais, lankyti istorines vietas. Taip pat labai naudinga vaikams skaityti pasakas, tai lavina vaizduotę.
Taigi, vieningo sprendimo, kelerių metų vaikas jau pasiruošęs mokyklai nėra, nes vaikai labai skirtingi. Reikėtų stengtis, jog mokymas būtų smagus ir vyktų natūraliai. Tačiau geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai viskas daroma savo laiku“.
