53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Psichologė: kaip padėti pykstančiam vaikui nusiraminti

Psichologė: kaip padėti pykstančiam vaikui nusiraminti

Pirmoką sūnų auginanti mama parašė klausimą psichologei apie pasikeitusį sūnaus elgesį. Pradėjus lankyti mokyklą ir sulaukus gimusio brolio, berniuko elgesys pasikeitė – tapo agresyvesnis, dažnai šaukia, pyksta, tranko daiktus ir kitaip nesivaldo. Mama klausia patarimo, kaip elgtis tokioje situacijoje ir padėti vaikui?

Skaitytoja klausia:

„Sūnui 7,5 metų, šiemet lankė pirmą klasę ir sulaukė broliuko. Du svarbūs įvykiai jo gyvenime. Nuo pat mokslo metų pradžios pasidarė labai piktas, tranko daiktus, rėkia, dažnai verkia. Pasidaręs ypač piktas, kartais atrodo, kad nevaldo savo emocijų. Jau išmoko jas daugiau mažiau įvardinti, bet kaip ir jis pats sako, negali susivaldyti ir tada tiesiog būna, kad rėkia, trankosi, nori niokoti daiktus. Stengiuosi leisti išreikšti emocijas, kad jų neslopintų, bet kaip padėti vaikui išmokti valdyti savo pyktį, kaip jį sumažinti? Stengiuosi išmokyti pabūti ramiai vieną, tiesiog pažaisti su žaislais. Piktumas ypač suaktyvėja, jeigu kas nors nesiseka arba būna ne taip, kaip jis nori“.

Atsako vaikų psichologė Miglė Motiejūnaitė iš Psichologinės sveikatos centro (www.psichologokabinetas.lt)

Tokie pasikeitimai vaiko gyvenime kaip brolio (sesers) gimimas ar perėjimas iš darželio į mokyklą gali kelti nemažą stresą. Jam tvyrant žmogus reaguoja į situacijas pirminiais, geriausiai išmoktais elgesio modeliais. Dėl šios priežasties vaikui patiriant pokyčių gyvenime tokios reakcijos kaip daiktų trankymas, rėkimas, verkimas, yra visiškai natūralios. Vaiko stiprias reakcijas į nesėkmes, esant padidintam streso lygiui, galima palyginti su stikline, kuri vis pildoma vandeniu. Įsivaizduokite, kad stiklinėje esantis vanduo parodo vaiko jaučiamo streso lygį. Kiekvieną dieną vaikui susidūrus su naujais iššūkiais, tokiais kaip nesėkmės mokykloje, santykiai su mažesniuoju broliu, jam patiriant tėvų dėmesio stoką minėtas vandens lygis stiklinėje kyla. Galiausiai net ir visai mažos nesėkmės gali perpildyti vaiko streso stiklinę: vanduo joje nebetelpa, jis teka pro stiklinės kraštus, kas atspindi vaiko stiprias ir nekontroliuojamas emocijas. Siekiant vaikui padėti, svarbu mokinti jį pastebėti streso reakciją kūne ir nuraminti save dar prieš pasireiškiant agresyviam, nekontroliuojama elgesiui.

Pirmasis žingsnis – padėti vaikui atpažinti viduje esančius jausmus bei leisti juos išreikšti ir neslopinti jų. Taip pat į jausmų, kuriuos svarbu atpažinti, sąrašą naudinga įtraukti ir stresinių kūno reakcijų atpažinimą. Stresas yra natūrali organizmo reakcija į netikėtą arba naujų gebėjimų reikalaujantį įvykį. Streso metu dalyvauja visos kūno funkcijos: kraujotakos, virškinimo, mąstymo. Naudinga vaiką mokinti pastebėti, kas vyksta su juo, kai jis jaučia stipriau plakančią širdį ar pagreitėjusį kvėpavimą. Šie pasikeitimai kūne vaikui gali parodyti, kad jau reikia reaguoti, t.y., taikyti nusiraminimo strategijas. 

Kitas žingsnis – padėti vaikui atrasti nusiraminimo strategijas, kurios padėtų jam reikšti emocijas. Vaikas gali būti mokomas kvėpavimo pratimų. Jis taip pat gali būti mokomas nukreipti įtampą į pasirinktą minkštą daiktą, tai gali būti mažas kamuolys, balionas pripildytas krakmolu arba dekoratyviniais vandens perlais, naudojamais floristikoje. Šį žaislą vaikas gali nešiotis kartu su savimi ir kilus stipriai emocijai sutelkti dėmesį į kamuolio minkymą. Minėti nusiraminimo metodai turėtų būti mokomi kiekvieną dieną, siekiant, kad vaikas juos įsimintų. Svarbu, kad būdų, kaip nusiraminti, vaikas būtų mokomos tuomet, kai yra ramus ir nepavargęs. Kuomet vaikas gebės ramybės būsenoje atkartoti nusiraminimo pratimus, galima padėti jam taikyti minėtus pratimus ir jaučiant stiprias emocijas. Taip pat tėvai turėtų nepamiršti, kad vaikas geriausiai mokosi atkartodamas suaugusiųjų elgesį, todėl vertinga parodyti, kad patys gebate netikėtose situacijose nusiraminti lėtai kvėpuodami arba naudodami kamuoliuką. 

Dar vienas būdas, galintis padėti vaikui keisti savo reakcijas, kilus stipriai emocijai, – minčių transformacija. Visi turime įsitikinimų, kurie yra klaidingi, kurie mus skaudina, žemina ar sukelia neteisybės jausmą. Mintys gali stipriai paveikti mūsų jausmus ir galiausiai elgesį, todėl naudinga padėti vaikui atpažinti mintis, kurios yra klaidingos ir padėti jas keisti. Galima aptarti su vaiku, kokios mintys kyla tuo metu, kai jis jaučia stiprias emocijas, gal tai:

– aš privalau laimėti, būti pirmas;

– niekas nenori su manimi draugauti;

– jeigu suklysiu būsiu nevykėlis;

– aš negaliu savęs suvaldyti?

Įsivardinus su vaiku klaidingas mintis, kurios sukasi jo galvoje, galima padėti jas keisti kitomis, t.y, sveikomis mintimis. Sveikomis mintimis vadiname tas mintis, kurias galime pagrįsti faktais, taip pat tas, kurios skatina bendradarbiauti ir ieškoti sprendimo, pavyzdžiui: kiti irgi turi laimėti; kiti taip pat nusipelnė būti pirmi; jeigu pasistengsiu būti draugišku, kiti su manimi bendraus; klaidas darome visi; man pavyks suvaldyti stiprius jausmus.

Paskatinti vaiką transformuoti savo mintis galime kartu piešiant minčių debesėlius, rašant juose klaidingas mintis ir keičiant jas kitomis, sveikesnėmis. Popierinius minčių debesėlius vaikas gali nešiotis kartu su savimi ir prisiminti naudingas ir sveikas mintis tiek mokykloje, tiek žaisdamas su draugais. 

Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama” dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.

Mano išsaugoti straipsniai