„Nuo šiandien būsiu geresnė mama“, – šį pažadą esame davusios ne vieną sykį. Tačiau nuo ko pradėti? Kokia yra laimingų vaikų ir laimingų tėvų paslaptis?
1. Besąlygiškai mylėti
Dauguma Vakarų šalių žmonių išauklėti taip, kad, priklausomai nuo elgesio, gauna arba negauna meilės. Už tėvams priimtiną elgesį mus apdovanodavo, už nepriimtiną bausdavo. Toks auklėjimas gali būti tinkamas gyvūnams, iš kurių auklėjimo ir perimtas šis modelis, o mūsų vaikams jis formuoja jų savivertę ir savęs suvokimą.
Ir priešingai, kai vaikai sulaukia besąlygiško palaikymo, jie supranta esminį dalyką – kad yra mylimi. Pokalbiai apie tinkamą ir netinkamą elgesį su vaiku turi vykti, tačiau apsieikime be etikečių klijavimo vaikui, kad jis „geras” ar „blogas”.
2. Pripažinti, įtvirtinti emocijas ir patirtį
Maži vaikai išgyvena didelius jausmus. Suaugusiuosius užplūsta stiprios emocijos, ką jau kalbėti apie vaikus, kurie dar neturi išsiugdę emocijų priėmimo ir jų valdymo mechanizmų.
Padėsime vaikams, jei įvardinsime jų emocijas, jas pripažinsime. Jei pasakysime ir parodysime vaikams, kad jų emocijos priimtinos, suteiksime jiems saugią erdvę augti.
Pamatę, kaip mažylis įpyko, galite pasakyti: „Tu supykai, nes Jonas paėmė tavo kamuolį.” Jei apkabinsite vaiką ar pasisiūlysite pasikalbėti su Jonu, padėsite vaikui išgyventi savo jausmus.
3. Mokyti pozityvia kalba
Vaikams reikia tiek daug visko išmokti apie tinkamą socialinį bendravimą. Tėvų taip mėgstamas žodis „ne” teikia minimaliai instrukcijų, jis neduoda reikiamos informacijos. Nuolat kartodami kūdikiui, vaikui ar netgi paaugliui „ne”, galite sukelti jam stiprią frustraciją.
Praktinė informacija apie tai, kas priimtina, sustiprina palaikymą, sumažina frustraciją. „Maistą valgome, kamuolį mėtome”. Tokia frazė tiks maistą mėtančiam vaikui vietoj frazės „Nemėtyk”, „Neišdykauk“ ir pan.
Atsisakyti žodelio „ne” iš pradžių gali būti sunku, bet vėliau įsitikinsite, kad auklėjimas be jo kur kas veiksmingesnis. Nubrėžti vaikui ribas galima aiškiai nusakant, koks elgesys priimtinas, o ne nuolat kartojant „ne“.
4. Elgtis su vaikais pagarbiai
Vaikai mokosi stebėdami, kaip mes elgiamės, o ne klausydami mūsų nurodymų. Labai norėtųsi reikalauti iš vaikų pagarbos, bet vienas iš produktyviausių būdų jos sulaukti – patiems rodyti pagarbą vaikams.
Mandagūs žodžiai – „prašau, ačiū”, vaikų poreikių paisymas su meile ir supratingumu, saugios erdvės vaikams kūrimas, kurioje jie gali bandyti, daryti klaidas – visa tai rodo tėvų meilę.
Kai gerbiame vaikus kaip asmenybes, kai jų poreikiai ne mažiau gerbiami, kai suvokiame, kad mūsų atsakomybė – užtikrinti tinkamą aplinką jiems vystysis, tada kuriame abipuse pagarba grįstus santykius.
5. Tikėjimas geriausiomis intencijomis
Ar pastebėjote, kad pasaulis reaguoja į mūsų lūkesčius? Jei tikimės nesėkmingos dienos, kelyje baigiasi degalai. Jei tikimės geros dienos, parduotuvėje prie kasos mus netikėtai užleidžia.
Vaikai labai jautrūs mūsų nuotaikoms ir lūkesčiams. Išvengsime daug problemų, jei neklijuosime vaikams etikečių: „ji protinga” ar „jis agresyvus“. Labai padėsime vaikams, jei tikėsime, kad jų ketinimai visada patys geriausi.
Vaikai nori tvirtų santykių su jumis, kupinų meilės, abipusės pagarbos.
Jei tikite geriausiomis vaiko intencijomis net tada, kai jis tampo katiną už uodegos ar barsto po kambarį ryžius, galite pamokyti jį taip, kad santykiai nesugestų. Atsiminkite – visi esame mokiniai, ypač, kai tampame tėvais.
6. Mokymasis iš vaikų
Vaikai ateina į pasaulį neturėdami baimių, suvaržymų. Jiems ne gėda paprašyti, ko jie nori, jie instinktyviai paiso savo poreikių. Jei pajunta norą, vaikai staiga ima bėgioti ar dainuoti iš visos gerklės.
Suaugusiems reikia mokytis išreikšti troškimus, o vaikai jaučia bazinius troškimus – maisto, meilės, judėjimo.
Kai vaikas reikalauja dėmesio, apkabinkite jį, pasinaudokite proga išreikšti meilę ir pasidžiaugti meile.
Jei vaikas kviečia pašokti ar pasigalynėti, būtinai prisijunkite. Tokie žaidimai džiugina, atgaivina jausmus. Kas gali būti geriau?
7. Būti čia ir dabar
Dažnai pasineriame į mintis, nuolat dėliojame darbų sąrašą, jaudinamės, ar suspėsime, ar padarysime, ką norėjome.
Esamo projekto progresas suteikia laikiną palengvėjimą ar pasitenkinimą, paskui klaidžiojame mintimis pro praeitį ar ateitį.
Vaikai gyvena kitaip, jie išgyvena kiekvieną akimirką, jie visada būna čia ir dabar.
Būdami su vaikais, būkime čia ir dabar. Pamirškime darbotvarkes, išmaniuosius telefonus, naujienų srautą. Leiskime vaikams pasikviesti mus į jų pasaulį ir džiaukimės buvimu kartu – taip ir patys atgaivinsime gebėjimą būti čia ir dabar.
