Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad išmokyti vaikus tinkamai prižiūrėti dantis turėtų būti labai paprasta. Pakanka jiems „įkalti” į galvą, kad reikia valytis dantis ryte ir vakare, o po valymosi juos praskalauti burnos skalavimo skysčiu, ir dantys bus švarūs. Tačiau daugelis tėvų šių pamokų vaikams neperduoda, ir tai atsispindi nedžiuginančioje statistikoje.
Lietuvos vaikų dantų būklė yra bloga: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) specialistų prieš keletą metų atlikti išsamūs tyrimai parodė, kad daugiau negu 90 proc. kai kurių amžiaus grupių vaikų dantys yra pažeisti ėduonies. Pasak dantų priežiūros specialistų, nuo tada padėtis nepasikeitė.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Ingos Budrienės sūnus šventė aštuntąjį gimtadienį su Angry birds
Skaitytojos istorija: vyras taip prisigėrė, kad nerado kelio į gimdymo namus
Beveik 9 iš 10 ikimokyklinukų dantys pažeisti ėduonies
„Lietuvoje vis dar trūksta prevencinių programų, kurios mokyklose mokytų vaikus tinkamos dantų priežiūros. Todėl tai, ar vaikai tinkamai prižiūrės dantis, priklauso beveik vien tik nuo jų tėvų.
Deja, ne visi tėvai žino, kaip tinkamai prižiūrėti dantis, ir neperduoda gerų įpročių savo vaikams. Ir situacija metai iš metų realiai nesikeičia”, – sako LSMU Medicinos akademijos Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos docentė Ingrida Vasiliauskienė.
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto (LSMU) specialistų atlikto tyrimo metu 2000 m. ir 2010 m. buvo ištirti 941 4-6 metų vaiko iš Kauno miesto dantys, o gauti duomenys palyginti. Tyrimas parodė, kad ėduonis 2000 m. buvo pažeidęs net 85,4 proc. vaikų dantis, o 2010 m. šis skaičius išaugo iki 88,4 proc. Nors vaikų, kurių pieninius dantis pažeidė ėduonis, skaičius pakito nedaug, tas pats tyrimas parodė, kad apskritai ėduonis tapo rimtesne problema: padaugėjo vaikų, kurių dantis ėduonis būtų pažeidęs sunkiai.
Pieninių dantų ėduonį gydyto būtina!
Tyrimai rodo, jog itin pažeisti būna vaikų pieniniai dantys. Pasak docentės, kai kurie tėvai klaidingai galvoja, kad pieninių dantų prižiūrėti nebūtina, nes jie vis tiek iškris. Toks požiūris, pabrėžia specialistė, yra blogas.
“Dėl savo anatomijos pieniniai dantys kaip tik yra labiau ir greičiau pažeidžiami negu nuolatiniai ir reikalauja atidžios priežiūros. Antraip dantys smarkiai bus pažeisti, atsiras komplikacijos. Dantų pasta, skalavimo skystis – viskas yra svarbu. Taip pat reikia suvokti, kad ir 5 metų vaikai dar negali tinkamai išsivalyti ir išsiskalauti dantų patys. Ikimokyklinio amžiaus vaikams dantis privalo valyti tėvai”, – sako I. Vasiliauskienė.
Vyresnių vaikų dantų būklė taip pat prasta
Tarp vyresnio amžiaus vaikų padėtis panaši, rodo LSMU Medicinos akademijos tyrimai. 2007-2008 m. penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose buvo ištirti 7-12 metų vaikų dantys. Tyrimas parodė, kad ėduonis yra pažeidęs 85,5 proc. 7-8 metų vaikų ir 88,9 proc. 9-10 vaikų amžiaus dantis.
Be to, 2005 m. šešiuose Lietuvos regionuose buvo ištirti net 5910 12-15 metų amžiaus vaikų dantys. Tyrimo rezultatai nedžiugino: pasak jų, ėduonis yra pažeidęs 85,5 proc. 12 metų amžiaus vaikų ir 92,9 proc. 15 metų amžiaus vaikų dantis.
„Jei vaikams geri dantų priežiūros įpročiai neišugdomi dar ankstyvoje vaikystėje, nuolat rodant ir asmeninį pavyzdį, tikėtis, kad vėliau situacija pasikeis, sunku. Tai sakau iš savo patirties: dabar tikrindama vaikų dantis matau liūdną vaizdą, tokį vaizdą mačiau ir prieš penkis, ir prieš dešimt metų.
Sutinku, kad švietimo mokyklose vis dar trūksta, bet ir tėvų požiūris į vaikų dantų sveikatą turi tapti atsakingesniu, antraip ėduonies paplitimas ir toliau išliks didelis, o odontologijos kabinetai bus pilni įvairaus amžiaus vaikų pacientų. Pradėti niekada nevėlu: ėduonis yra išgydomas. Bet visgi būtų geriau, kad pasitelkę profilaktines priemones, mes užkirstume kelią ėduonies atsiradimui”, – sako I. Vasiliauskienė.
Trijų žingsnių programa
„Dantų sveikatą pirmiausia lemia vadinamoji trijų žingsnių programa. Kasdien reikia naudoti tris dantų priežiūros priemones – dantų šepetėlį su pasta, dantų siūlą ir burnos skalavimo skystį”, – pataria LSMU Medicinos akademijos docentė.
Jau minėtos apklausos duomenimis, tik dantų pastą Lietuvoje naudoja dauguma vaikų. Tiek burnos skalavimo skystį, tiek dantų siūlą naudoja mažiau negu pusė apklausos dalyvių atžalų.
