Vaikas serga vėjaraupiais? Daugeliui tėvų ši situacija nėra nauja – ši liga itin paplitusi ir dažniausiai užklumpa dar ikimokykliniame amžiuje. Vėjaraupiai – viena labiausiai užkrečiamų virusinių infekcijų, perduodamų oro lašeliniu būdu. Nors liga paprastai praeina savaime, ji gali būti labai nemaloni, o kai kuriais atvejais – ir pavojinga, todėl būtina tinkamai pasirūpinti sergančiuoju.
Kaip plinta vėjaraupiai?
Pavadinimas „vėjaraupiai“ siejamas su vėju – ligos sukėlėjai plinta tarsi oro gūsis. Užsikrėsti galima net nebūnant arti ligonio: sergančiam vaikui kosint, čiaudint ar kalbant, virusas patenka į orą ir iškart pasiekia šalia esančius.
- Pavojingiausias laikotarpis: sergantysis užkrečiamas dar 2 dienas iki išberiant ir lieka pavojingas 5 dienas po paskutinės pūslelės atsiradimo.
- Užsikrėsti gali visi, net ir naujagimiai, jeigu jų mamos nėra įgijusios imuniteto. Paaugliai bei suaugusieji vėjaraupius perneša sunkiau nei vaikai.
Kokie simptomai?
Liga pasireiškia staiga:
- temperatūra gali pakilti iki 38–39 °C;
- per kelias valandas atsiranda bėrimai, kurie išplinta po visą kūną: veidą, galvos odą, rankas, kojas, liemenį, net burnos, akių, lytinių organų gleivinę;
- bėrimas kinta etapais – dėmelės → pūslelės su skaidriu skysčiu → šašeliai, kurie nukrinta per 1–3 savaites;
- niežulys – vienas nemaloniausių simptomų, skatinantis kasytis ir galintis palikti randų.
Ar vėjaraupiai pavojingi?
Vaikams ši liga dažniausiai praeina lengvai, tačiau nesilaikant higienos ar sergant silpnesnės imuninės sistemos vaikui, ji gali komplikuotis.
Galimos komplikacijos:
- pūlinės odos infekcijos dėl nuolat kasomų pūslelių;
- plaučių uždegimas;
- nervų sistemos pažeidimai: encefalitas, meningitas.
Į gydytoją būtina kreiptis skubiai, jei:
- vaiką pykina, svaigsta galva, krato drebulys;
- jis tampa labai mieguistas, irzlus, sutrinka eisena;
- atsiranda kvėpavimo sutrikimų.
Ypatingai pavojingi vėjaraupiai nėščiosioms (ypač pirmąjį trimestrą), nes gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.
Kaip prižiūrėti vaiką, sergantį vėjaraupiais?
Svarbiausias tikslas – sumažinti niežulį, apsaugoti odą nuo infekcijų ir padėti vaikui jaustis patogiau.
1. Higiena ir maudynės
- Vaiką maudykite kasdien po dušu arba vonioje. Vanduo turi būti drungnas.
- Rekomenduojama naudoti švelnius antiseptinius prausiklius (pvz., su oktenidino dihidrochloridu), kurie nepažeidžia odos, bet naikina bakterijas.
- Po maudynių odą švelniai nusausinkite minkštu rankšluosčiu, netrindami.
2. Odos priežiūra
- Nebenaudokite briliantinės žalumos ar spiritinių tirpalų – jie dirgina odą.
- Vietoje to tinka Oktiseptas ar kiti švelnūs antiseptikai, kurie dezinfekuoja pūsleles.
- Vaikui trumpai nukirpkite nagus, kad nesikasytų, dažnai plaukite rankas.
3. Temperatūros mažinimas
- Esant karščiavimui skirkite gydytojo rekomenduotus paracetamolio arba ibuprofeno preparatus.
- Aspirino vaikams duoti negalima, nes jis gali sukelti pavojingą Reye sindromą.
4. Mityba
- Jei pūslelės burnoje – rinkitės skystą, minkštą maistą: sriubas, košes, jogurtus.
- Po valgio burną praskalaukite švelniais antiseptiniais tirpalais ar ramunėlių nuoviru.
5. Drabužiai ir aplinka
- Renkite vaiką minkštais, lengvais medvilniniais drabužiais.
- Dažnai keiskite patalynę, ją lyginkite.
- Užtikrinkite, kad kambaryje būtų vėsiau, nes prakaitavimas stiprina niežulį.
Kada vaikas laikomas pasveikusiu?
Į darželį ar mokyklą vaikas gali grįžti tik tada, kai:
- praėjo bent 5 dienos po paskutinės pūslelės atsiradimo;
- nukrito visi šašeliai;
- vaikas jaučiasi gerai, nebekarščiuoja.
Dažniausiai tam reikia apie 10–14 dienų.
Skiepai – efektyviausia apsauga
Neskiepyti vaikai, kontaktavę su sergančiuoju, turėtų būti paskiepyti per 72 valandas – tai gali padėti išvengti ligos arba palengvinti jos eigą. Vakcina nuo vėjaraupių rekomenduojama visiems vaikams, taip pat suaugusiesiems, kurie šia liga nesirgo.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima maudyti vaiką, sergantį vėjaraupiais?
Taip, maudyti būtina. Švarus kūnas padeda išvengti pūlinių infekcijų ir pagreitina gijimą. Maudynės turi būti trumpesnės, vanduo – drungnas, o prausikliai – švelnūs ir antiseptiniai. Po maudynių odą reikia nusausinti tapšnojant, bet netrinant.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nedelsdami skambinkite gydytojui, jei:
- vaiką pykina, svaigsta galva, jis praranda pusiausvyrą;
- atsiranda traukuliai, stiprus galvos skausmas;
- sunku kvėpuoti arba stipriai kosėja;
- bėrimai tampa pūlingi ar labai uždegiminiai;
- karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas ir nesumažėja nuo temperatūrą mažinančių vaistų.
Kaip apsaugoti kitus šeimos narius?
- Sergantį vaiką laikykite atskirame kambaryje, jei įmanoma.
- Dažnai vėdinkite patalpas, plaukite rankas, dezinfekuokite paviršius.
- Jei šeimoje yra neskiepytų vaikų ar suaugusiųjų, pasitarkite su gydytoju dėl skiepų po kontakto.
Ar galima eiti į lauką sergant vėjaraupiais?
Taip, bet tik tada, kai vaikas neturi karščiavimo ir jaučiasi pakankamai gerai. Pasivaikščiojimai grynam ore gali pagerinti savijautą, tačiau reikėtų vengti kontakto su kitais vaikais, kad liga neplistų.
Ar galima tepti pūsleles briliantine žaluma?
Ne. Briliantinis žaliasis tirpalas ar spiritiniai skysčiai šiandien nerekomenduojami, nes jie dirgina odą. Vietoje jų naudokite švelnius antiseptikus (pvz., Octenisept), kurie dezinfekuoja, bet nepažeidžia odos.
Kada vaikas gali grįžti į darželį ar mokyklą?
Vaikas gali eiti į ugdymo įstaigą tik tada, kai:
- praėjo bent 5 dienos po paskutinės pūslelės atsiradimo;
- nukrito visi šašeliai;
- jis visiškai pasveiko ir jaučiasi gerai.
Ar galima vėjaraupiais sirgti pakartotinai?
Dažniausiai – ne. Persirgęs žmogus įgyja ilgalaikį imunitetą. Tačiau virusas lieka organizme ir vėliau, nusilpus imuninei sistemai, gali pasireikšti kita forma – juostine pūsleline.
