Mintimis dalinasi antrojo sūnaus besilaukianti tituluota gražuolė Rūta Elžbieta Pitkauskienė…
Toms, kurios nuo vaikystės buvo daugiau suaugusios
Neseniai skaičiau labai jautrų ir man asmeniškai artimą tekstą apie tai, kodėl moterys susilaukia sūnų. Jame radau daug tiesos ne tik apie save, bet ir apie moteriškumą – ypač kai bandai suprasti, ar tikrai sūnūs moteriai ateina ne šiaip sau…
Kaip teigė teksto autorė, „dažnai berniukai ateina pas moteris, kurios nuo vaikystės buvo daugiau suaugusios, nei jų bendraamžiai – dažnai prisiimdavo atsakomybę, negalėdavo atsipalaiduoti.“
„Jie pasirenka moteris, turinčias stiprią vidinę energiją — tas, kurios įpratusios viską kontroliuoti, spręsti, gelbėti, būti stiprios.“
Ir iš tiesų – kiek pamenu, nuo mažumės buvau labai savarankiška. Visada stengdavausi viską padaryti pati, spręsti problemas, nepasitikėdavau kitais. Net prekių krepšelio neleisdavau niekam padėti nešti. Tai tapo mano savotišku skydu – stiprybe, bet kartu ir barjeru. Galbūt todėl ir gyvenime mano pasirinkimai dažnai buvo „vyriški“ – noras įrodyti, kad moteris gali viską.
Esu buvusi KASP (Krašto apsaugos savanorių pajėgose), mėgstu šaudymą, keturačius, vandenlentes – visos šios veiklos tapo net mano mergvakario dalimi. Ir tai, ko gero, pasako daugiau, nei bet kokie žodžiai.
Ypatinga misija
Tačiau gimus sūnui supratau, kad jis atėjo į mano gyvenimą su ypatinga misija – atnešti pamoką. Per jį mokausi priimti pagalbą, rūpestį, pasitikėti vyriškumu, o ne su juo konkuruoti.
Kai pirmą kartą išgirdau iš savo sūnaus Jokūbo žodžius: „Mama, matau, tau sunku. Duok, aš panešiu rankinuką“ – sekundę sustingau. Tą akimirką širdis tiesiog ištirpo. Suvokiau, kad šis mažas berniukas man rodo tai, ko pati ilgai vengiau – švelnumą ir vyrišką rūpestį.
Kiekvienas sūnus moteriai tampa tarsi veidrodžiu.
„Per sūnų moteris mokosi tikėti vyrais, matyti juose ne skausmo ar nusivylimo šaltinį, o atramą, apsaugą ir partnerį.“
„Kuo labiau ji paleidžia kontrolę, tuo labiau atsiskleidžia jos tikroji moteriška prigimtis – vidinė ramybė, pasitikėjimas ir švelnumas.“
Ir, matyt, aš dar ne visas pamokas išmokau – nes dabar mokysiuosi jas per antrąjį sūnų.
