Kartais gražiausios gyvenimo istorijos parašomos tyliai… Būtent apie tai jautriai priminė trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas, savo įraše pasidalinęs nuoširdžiu padėkos žodžiu visoms mamoms, o ypatingai savo žmonai. Jo žodžiai – tarsi švelnus priminimas, kad pasaulis laikosi ant tų nematomų akimirkų, kai moterys, mamos, tyliai rūpinasi kitais iš visiško atsidavimo ir meilės.
Įrašas
„Virtuvėje šviesa krenta kaip mėnulio – švelni ir pavargus, kaip ir ji pati. Aplink – burbuliuoja sriuba, kriauklėje nebyliai šaukiasi nešvarūs indai, o popieriniai maišeliai jau šnibžda apie dar vieną dieną, kurią ji, jau beveik sutvarkė iki galo. Tik dar akimirka telefone. Ne dėl pramogų, o tam, kad dar kartą patikrintų, ką rytojui pamiršo kiti. O kiti jau miega, tik ji dar čia. Ir ne todėl, kad turi, o todėl, kad myli taip.
Ir šiuo metu skirtinguose miestuose, skirtinguose namuose, skirtinguose gyvenimuose tūkstančiai tokių nematomų akimirkų, kuriose mamos daro tai, už ką joms nieks nepadėkos. Kažkas gal pavadintų tai rutina, bet aš vadinu tai – meile ir visišku atsidavimu.
Ačiū, jums, mamos. Nes pasaulis rytais nubunda daug ramesnis tik todėl, kad kažkur naktimis jūs dar darote tuos nematomus dalykėlius iš didžiulės meilės jiems.“
