53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Krapšto nosį

Krapšto nosį, graužia nagus ir suka plaukus: ką turime žinoti apie įkyrius įpročius?

Plaukų sukimas, pamišimas dėl minkštų žaislų ar negalėjimas užmigti be skepetaitės-migduko – beveik kiekvienas vaikas turi kažkokių kaprizų ar įpročių. Tačiau kokią reikšmę jie turi vaiko vystymuisi? Nuo kada tokie įpročiai kelia pavojų?

Vienas spręsdamas uždavinį krapšto galvą, kitas suka plaukus vos tik išgirdęs įdomų pasakojimą. Kai kurie vaikai, kai susijaudina, kramto rankovę, o kiti, norėdami susikoncentruoti, liežuvio galiuką sugrūda į vieną burnos kampą. Visi žinome tokius vaikų įpročius, ir beveik kiekvienas vaikas jų turi.

Kas yra įpročiai?

Specialistai tokius nevalingus įpročius vadina tuščiais veiksmais. Čia omenyje turime veiksmai, kuriuos žmogus atlieka nesąmoningai, atsidūręs tam tikrose įtampą keliančiose situacijose. Pavyzdžiui, kai pirmą kartą pasilieka darželyje be mamos. Kadangi mažylis išeiti iš šios situacijos negali, jis griebiasi tokių “tuščių” veiksmų, kaip galvos krapštymas ar pieštuko graužimas, nes jie jį ramina.

TAIP PAT SKAITYKITE:
15 priesakų norintiems užauginti laimingus vaikus
Drama: pagimdžiusi sveiką ketvertuką, netikėtai miršta mama

Nykščio čiulpimas gali virsti tokiu stipriu įpročiu, kad jo vėliau apskritai sunku atsikratyti
Vida Press

Kada įpročiai virsta manija?

Vaikams patinka tam tikri ritualai. Todėl vaikui vystantis pasireiškia ritualizuoti, kartais priverstiniai elgesio modeliai įvairiose formose, kurie yra visiškai normalūs. Tokie įpročiai ir ritualai padeda vaikams geriau susidoroti su dideliais šuoliais jų vystymosi procese.

Pavyzdžiui, būna vaikų, kurie gali užmigti tik tada, kai pakartojamas „labos nakties ritualas” – paskaitoma pasaka, vaikas pabučiuojamas į abu skruostus ir pan. Apie rimtą obsesinį-kompulsorinį sutrikimą galima kalbėti tada, kai vaikas jaučia nerimą dėl ateityje laukiančių raidos užduočių, tokių kaip pirmoji diena mokykloje. Jeigu jūsų vaikui iš baimės jau iš anksto išsivysto nevalingi įpročiai, turite pasikonsultuoti su gydytoju.

Mokslininkai įrodė, kad pagal brangumą minkšti žaislai daugeliui vaikų eina iškart po tėvų
Vida Press

Nuo kada tokie įpročiai yra pavojingi?

Tokių įpročių priežastis nulemia pasąmonė. Dauguma jų nekelia jokio pavojaus, tačiau tėvai vis tiek turėtų situaciją atidžiai stebėti. Kartais tokie įpročiai tampa liguistais ir virsta manija. Pavyzdžiui, nemažai suaugusių žmonių kenčia nuo švaros manijos – jie negali liautis visko tvarkę arba patys nuolat prausiasi.

Kartais tokie įpročiai tampa liguistais ir virsta manija
Vida Press

Tačiau nereikia pulti į paniką. Tikrai ne kiekvienas keistas įprotis priskiriamas manijų kategorijai. Jeigu vis dėlto pastebėjote, kad jūsų vaikui būdinga kokia nors manija, kreipkitės pagalbos į psichiatrą. Jis pritaikys jūsų atžalai terapiją, kuri padės tos manijos atsikratyti.

Kokių įpročių būna?

  • Minkšti žaislai. Daugelis vaikų turi pliušinį žaisliuką, prie kurio yra ypač prisirišę. Kai ateina laikas jį išplauti, pasipila ašaros. Kai kurie vaikai gali užmigti tik tada, kai šalia teisinga tvarka suguldyti jų pamėgti minkšti žaislai. Kiti su ištikimuoju žaislu keliauja pas gydytoją, į parduotuvę ar darželį. Mokslininkai įrodė, kad pagal brangumą minkšti žaislai daugeliui vaikų eina iškart po tėvų. Kodėl taip yra? Minkšti žaislai šalia vaiko atsiranda jam dar būnant lopšyje ar vežimėlyje. Todėl jie tampa vaiko neatskiriama dalimi. Tarsi dalele jo paties. Kai kurie vaikai mylimiems minkštiems žaislams pasakoja savo įspūdžius, atskleidžia nerimą ir rūpesčius. Be to, jie puikiai tinka vaidmenų žaidimams.

  • Skepetaitė-migdukas. Myluotis ir glaustytis svarbu kiekvienam vaikui. Tai mažiesiems suteikia saugumo jausmą, todėl kartais stipriai apčiulpta skepetaitė-migdukas tempiama visur kartu. Taip yra todėl, kad antrais ir trečiais gyvenimo metais vaikams labai reikia globojančio asmens ir daug artumo. Jie nuolat nori įsitikinti, kad jis vis dar šalia. Ramybę užtikrina žinomas jausmas, kvapas ir skonis. Beje, net ir pradėję eiti į mokyklą kai kurie vaikai vis dar būna prisirišę prie tam tikro daikto ir net kai suauga, kai kurie nešiojasi tą daiktą tarsi talismaną. Taigi, šis poreikis retai išnyksta šimtu procentų.

  • Nykščio čiulpimas. Kūdikiams čiulpimo refleksas yra įgimtas, kitaip jie negalėtų žįsti motinos pieno. Be to, čiulpimas pasižymi raminančiu ir atpalaiduojančiu poveikiu. Todėl sunerimęs kūdikis čiulpia ir žinda greičiau. Vėliau mažylis įsigudrina čiulpti savo nykštį, kuris turi didelį pranašumą – jis visada yra šalia, jo nepamesi ir gali čiulpti kada panorėjęs. Tačiau nykščio čiulpimas turi ir du trūkumus. Kadangi čiulpiant nykštį žandikaulis spaudžiamas į priekį, formuojasi netaisyklingas dantų sukandimas. Antra, nykščio čiulpimas gali virsti tokiu stipriu įpročiu, kad jo vėliau apskritai sunku atsikratyti. Todėl verčiau pratinkite nuo mažų dienų mažylį prie čiulptuko, nuo kurio atpratinti bus nepalyginti lengviau.

  • Plaukų sukimas. Kai susijaudina, plaukus mielai suka ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Šis pasikartojantis judesys ramina ir suteikia saugumo jausmą. Situaciją kontroliuoti padeda paprasčiausias triukas – kai pagaunate save besukantį plaukus, padėkite rankas ant kelių ar stalo.

Jeigu vaikui iš baimės jau iš anksto išsivysto nevalingi įpročiai, turite pasikonsultuoti su gydytoju
Vida Press

Kaip galima vaiką atpratinti nuo įpročių?

Nepriklausomai nuo to, apie kokį įprotį eina kalba, turite į tai žiūrėti rimtai ir nepulti kaskart dėl to vaikui priekaištauti. Pagalvokite apie ritualą, kuris leistų jam atsisveikinti su juo (taip pat ir simboliškai). Jeigu vaikas suka plaukus, prasminga paprasčiausiai jam paaiškinti, kaip šio įpročio atsikratyti. Dažniausiai pakanka to, kad vaikas suvokia ką daro, tada jis pradeda save atidžiau stebėti ir ateityje vengti nepageidaujamo įpročio.

Mano išsaugoti straipsniai