Sunerimusi ir sutrikusi mama klausia, kodėl pasikeitė vaiko elgesys. Rodos, iki tol buvęs geras ir paklusnus mažylis vieną dieną ima ir parodo ragus. Ką jai atsakys psichologė?
Iš Irmos klausimo:
„Mano sūneliui 2 m.8 mėn. Jis pasidarė labai nervingas, jei ko nori, pradeda isteriškai rėkti ir verkti. Anksčiau jis taip nesielgdavo. Ką daryti, kad to nebūtų?”
Į klausimą atsako individualiosios psichologijos konsultantė Vilma Petrikienė.
Laba diena, Irma, ačiū už klausimą. Išties nemalonu, kai buvęs toks mielas kūdikėlis virsta isteriškai rėkiančiu trimečiu. Netinkamas vaiko elgesys (jūsų atveju isteriškas rėkimas, verkimas) yra įspėjamasis signalas tėvams.
Tokiu elgesiu jūsų sūnus nori pasakyti, kad jam labai reikia jūsų meilės ir supratimo, kad jam dėl kažko skauda širdelę, kad „emocijų kuprinė” persipildė ir jam reikia jūsų pagalbos ją išvalyti.
Ką jums daryti, kad to nebūtų?
Pirma, užsiimti prevencija. Daug su juo žaisti, bėgioti, kvailioti, kad jis kuo daugiau juoktųsi. Juokas yra puikus būdas atsikratyti streso, įtampos. Jei juokas nebepadeda, prasideda ašaros.
Verkimas yra antras būdas įveikti susikaupusius didelius jausmus. Būkite šalia, jei leidžia, apkabinkite. Padrąsinkite jį savo ramiu buvimu, meile ir žodžiais, kad jis „saugus, kad mama yra čia ir padės jam visa tai atlaikyti; kad kartais būna tikrai sunku, kai negauni to, ko nori, ir pan.”
Trečia, vaikui yra reikalingos „ribos”. Jas brėžkite empatiškai, t.y. atspindėdama, kaip jis jaučiasi. Pavyzdžiui, „Saldainius valgome po pietų. Suprantu, kad sunku laukti. Tu pyksti, nes labai norėtum dabar valgyti saldainį.”
Priimkite visus vaiko jausmus. Ramiai padėkite jam juos atlaikyti. Tokiu būdu galėsite, tarsi, planuoti vaiko isterijas. Tai labai padeda išvengti „audrų” nepatogioje vietoje nepatogiu laiku.
Ketvirta, visada rinkitės meilę! Meilės vaikui labiausiai reikia tada, kai jis mažiausiai jos nusipelno.
Sėkmės jums.
