Kūdikiai ir vaikai iki maždaug pusantrų metukų šlapinasi nevalingai ir vieni trumpiau, kiti ilgiau šiuos reikalus atlieka į sauskelnes. Paskui vieną dieną namuose atsiranda puodukas. Mažylis išpučia akis: „Kas čia toks?!“
Šeimos gydytoja Evelina Rudzikienė tuo nesistebi, nes, pasak jos, maždaug metinuko gyvenime atsiranda įvairių nepaaiškinamų baimių, reikėtų suprasti ir gerbti šį raidos etapą, elgtis švelniai ir išmintingai, kad jos neužsifiksuotų. Antra vertus, pradėjusiam vaikščioti vaikui atsiranda kur kas įdomesnių veiklų ir daiktų, nei tas keistas puodas, ant kurio sėdėti yra nuobodybė…
Tačiau susipažinti ir net susidraugauti su šiuo daiktu labai svarbu – tai vienas sėkmingos vaiko raidos ir savarankiškėjimo etapų. Kaip tai padaryti? Štai vienas iš galimų sprendimo būdų – daryti į puoduką moko… tėtis!
Tėčio metodas
Šį būdą mamos greičiausiai „nusiklausė“ iš darželio auklėtojų, kurios pataria labai verkiantį vaikutį į jį vesti ne mamai, o tėčiui. Tiesa, mama, pasidalijusi sėkminga savo patirtimi, šį būdą atrado netikėtai: „Buvau užsiėmusi darbais, negalėjau pati sodinti mažylio ant puoduko, paprašiau vyro, kad taip padarytų. Ir – o stebukle! – sūnus nesipriešino ir pasėdėjęs ant puoduko net „pasiusiojo“.“
Pasak gydytojos E.Rudzikienės, tai šiek tiek primena gerojo ir blogojo policininko metodą, tačiau jis išties gali būti sėkmingas. „Mamą ir vaiką sieja labai glaudus ryšys, kūdikis kurį laiką jaučiasi visiškai priklausantis nuo mamos valios ir kontrolės.
Tačiau šlapinimasis ir tuštinimasis yra tai, ką kontroliuoja pats vaikutis – ne mama. Ir tai vienas būdų atsiskirti nuo jos, „išeiti“ į platesnį pasaulį. O štai tėtis yra trečias asmuo, kuris, vaizdžiai kalbant, gali tapti vaiko vedliu tame platesniame pasaulyje. Lydimas tėčio vaikas atsiskirdamas nuo mamos jausis saugesnis, o tai išties gali lemti sėkmę pratinantis prie puoduko“.
