Kai vaikui sukanka treji metai, kai kurie tėvai pastebi, kad jis tarsi neatpažįstamai pasikeičia: dažniau sako NE, prieštarauja vos pasitaikius progai. Ką turime žinoti apie šį nelengvą laikotarpį, kaip padėti sau ir vaikui, pataria patyrusi pedagogė.
Konsultuoja vaikų darželio „Šilagėlė” pedagogė Božena Monkevič.
– Šis laikotarpis, dažniausiai įvardijimas kaip „trejų metų krizė”, kiekvienam vaikui gali prasidėti skirtingu laikotarpiu. Vieniems jis gali pasireikšti 2.5 metų amžiaus, kitiems – trejų, o dar kitiems sulaukus ir 4 metukų. Kai kurie tėveliai gali net nepastebėti sunkumų, tačiau kitiems trejų metų krizė tampa pakankamai didele problema.
– Psichologų teigimu, vadinamoji „trejų metų krizė” vaikams yra tam tikras vystymosi etapo ženklas, žingsnis į aukštesnį lygį, kada mažylis pradeda suvokti save kaip asmenybę, siekia būti nepriklausomu.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Banano savybės, apie kurias žinome ne visi (+3 receptai)
TOP 20 kalėdinių dovanų vaikui: ką renkatės jūs?
Dažniausiai prasidėjus trejų metų krizei, vaikas visais įmanomais būdais tėvams prieštarauja, kelia reikalavimus, bet ne todėl, kad tikrai ko nors konkretaus norėtų, o tiesiog savotiškai tikrina, ar suaugusieji atsižvelgia į jo norus, ar su juo tariasi, išklauso jo nuomonę.
– Pasitaiko tokių atvejų, kuomet vaikas gali netgi tapti agresyvus. Tuomet itin svarbu, kad visi šeimos nariai priimtų vieningą auklėjimo taktiką. Vaikas neturi galvoti, kodėl prie mamos „negalima”, o prie tėčio „galima”, ar atvirkščiai. Literatūroje, rašančioje apie vaikų auklėjimo ypatumus, vyrauja nuomonė, kad būtina išlaikyti suaugusiųjų autoritetą, o dėl nesutampančių nuomonių apie auklėjimo ypatumus jokiu būdu nesiginčyti girdint vaikui.
– Jeigu jau taip nutiko, kad vaikučiui prasidėjo pykčio priepuolis, stenkitės išlikti ramūs. Tai nėra paprasta, tačiau reikėtų suprasti, kad ramus tėvų elgesys padės vaikučiui greičiau nurimti, apgalvoti savo veiksmus. Jei vaikas dažnai spyriojasi, nereikėtų bandyti palaužti jo užsispyrimo jėga, o priimti vaiko jausmus tokius, kokie yra, ir bandyti paaiškinti, kodėl nevertėtų taip elgtis. Kartais užtektų tiesiog nukreipti dėmesį. Reikėtų vengti kategoriškų vaiko poelgių vertinimo.
– Nevertėtų lyginti savo vaiko pasiekimų su kitų vaikų pasiekimais. Mokslinėje literatūroje įrodyta, kad tokio amžiaus vaikai dar negali suprasti ir įvertinti sveikos konkurencijos, ir lyginimas gali sukelti negatyvių emocijų, tokiu atveju jaučiamas pyktis tam vaikui, su kuriuo jūs jį palyginote.
– Patenkinkite vaiko nepriklausomybės siekimą. Leiskite daryti kažką pačiam: palaistyti gėles, nusinešti indus nuo pietų stalo, išsiurbti kambarį.
– Šiame amžiuje vaikai mėgsta didžiuotis savo pasiekimais. Dažnai vaiką tiesiog pagirkite. Įtvirtinkite jausmą, kad daryti kažką gero yra nuostabus jausmas.
Pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra labai svarbus laikotarpis. Kuo toliau, tuo labiau jis taps savarankišku žmogučiu. Atsižvelkite į jo norus ir poreikius. Gerbkite jo asmenybę ir mokykite gerbti kitus, o, svarbiausia, stenkitės, kad vaikutis pajustų, jog jis yra vertas būti mylimu.