Tris mėnesius mama migdė kūdikėlį ant rankų. Jei bando paguldyti į lovytę nesuptą – mažylė ima verkti. Ar ignoruoti mažylės norą būti panešiotai ir leisti verkti? O gal nevirkdyti ir nešioti?
Mama Lijana klausia:
„Auginam pirmagimę, jai jau 3 mėnesiai ir savaitė. Mažylė po truputį vis aiškiau išreiškia savo nuomonę. Blogai, kad įpratinau ją migdyti ant rankų. Po visų veiklų ateina noras būti panešiotai ir tik taip ji užmiega. Jei to nedarau, verkia. Ar ignoruoti mažylės norą būti panešiotai ir leisti verkti? Bandžiau su muzika leisti užmigti. Tačiau gelbėja tik panešiojimas. Taip pat jai viskas greit atsibosta. Ar tai normalu?“
Atsako psichologė Živilė Kraujalė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.
Kaip žinia, dar mamos įsčiose užsimezga ryšys tarp vaiko ir jo tėvų. Šis vaiko ir tėvelių ryšys yra labai svarbus visiems mažyliams, ypač naujagimiams ir kūdikiams.
Naujagimiai, kūdikiai yra per silpni savarankiškai išgyventi be artimųjų globos, todėl jie siekia artumo su jais besirūpinančiais artimaisiais. Mažyliai žvelgia savo artimiesiams į akis, uodžia jų kūno kvapus, klausosi artimųjų balsų, jaučia jų prisilietimus. Priglausti prie motinų krūtinių, žįsdami mažyliai jaučiasi saugūs, sotūs ir mėgaujasi artumu su mamomis, nurimsta. Šiuos malonius potyrius vaikai įsimena ir siekia patirti juos iš naujo.
Greta malonų pojūčių mažyliai gana greitai pajunta, kad šiame pasaulyje būna ir nemalonių pojūčių, pavyzdžiui, drėgmės jausmas, alkis, nuovargis, triukšmas ir kt. Naujagimio, kūdikio verksmas, rėkimas yra pirminis mažylių bandymas pranešti aplinkai apie patiriamus nemalonius pojūčius, nepatenkintus fiziologinius, psichologinius poreikius. Tam, kad vaikutis jaustųsi saugus, mama ar kitas vaikučiu besirūpinantis artimasis naujagimiui, kūdikiui turėtų būti pasiekiamas kiekvieną akimirką, gebantis jautriai reaguoti į mažylio siunčiamus signalus bei galintis patenkinti vaikučio poreikius. Įsiverkęs naujagimis, kūdikis, prie kurio niekas neprieina, verkiančio neima į glėbį, nenuramina, nepatenkina jo poreikių, išgyvena didžiulę baimę, stiprius nesaugumo jausmus. Šie mažylio jausmai gali būti labai stiprūs, žalojantys vaiko psichiką. Toks mamos ar kito kūdikiu besirūpinančiu artimojo elgesys gali skatinti vaikučio nesaugumo, nepasitikėjimo aplinka jausmus, priešiškumą kitų asmenų atžvilgiu.Kūdikiui labai svarbu, kad mama arba kitas artimasis nuolat būtų šalia. Jei motina yra nuolat šalia ir priima vaiko poreikius kaip savo, individualiai prisiderina prie jo, formuojasi abipusiu supratimu ir pasitikėjimu paremtas stiprus ryšys – prieraišumo jausmas, vėliau virsiantis vaiko pasitikėjimu aplinka, kitais asmenimis pagrindu.
Taigi labai svarbu, kad pirmaisiais savo gyvenimo metais kūdikiai gautų daug švelnių artimųjų prisilietimų. Ignoruoti šį vaiko poreikį nebūtų išmintinga. Kaip ir nebūtų gerai leisti mažylei verkti iki pamėlynavimo negaunant jai to, ko šiame raidos etape jai reikia labiausiai. Suprantama, nuolatinis nešiojimas gali varginti, ypač jis vargina tuos tėvus, kurie patys dvejoja, ar tinkamai elgiasi pratindami vaiką prie rankų. Nors šiuo vienu svarbiausiu vaiko poreikiu kūdikystėje abejoti nereikėtų, visgi nusprendus nešioti kūdikį rečiau svarbu būtų tėvams pagalvoti, kokiu kitu keliu vaikutis galėtų pasijusti saugus, mylimas, rūpesčiu ir besąlyginiu dėmesiu apgaubtas, kai miega, būdrauja, ruošiasi miegoti. Gal verta mergaitę migdyti įsupus į švelnią antklodę, kuri, liesdamasi su ja, leistų jai pasijusti ramesnei? O gal paniūniuoti jai prieš užmiegant? Paglostyti? Dabar svarbiausia pagalvoti, kuo kitu norėtumėte pakeisti mergaitės panešiojimą ir tada tą kitą integruoti į panešiojimą, leisti iš lėto mergaitei susipažinti su nauju migdymosi ritualu, priprasti prie jo ir tik ilgainiui šį naująjį migdymosi būdą atskirti nuo panešiojimo.
Tam, kad visas šis apmainymo procesas vyktų sklandžiai, labai svarbu ir mamai, ir kūdikiui jaustis ramiems. Mažylei būdraujant žaiskite su ja, leiskite jai susipažinti su pasauliu, kalbėkite su mergaite. Galite pabandyti kalbinti vaiką keisdami sauskelnes, rengdami, maitindami pasakokite, ką darote, kas vyksta aplinkoje. Dar prieš pradėdami suprasti žodžių reikšmes, vaikai suvokia jų emocinį turinį. Balso tonas, ramus kalbėjimas, maloni nuotaika – viskas vaikučiui perteikia artimųjų emocinę šilumą ir meilę.Kūdikio auginimais – nepaprastai sunkus darbas, keliantis ne tik malonius, bet ir kartais nemalonius jausmus. Augdami mažyliai būna ypač jautrūs tėvų emocinėms būsenoms. Todėl mamai ar kitam asmeniui, kuris beveik visą laiką būna su kūdikiu, reikia pasirūpinti ir savo sveikata, savijauta. Nepamirškite savo poreikių: pailsėkite, pavalgykite, pamiegokite, atraskite laiko sau ir partneriui, savo mėgiamoms veikloms. Jei kas nors iš Jūsų artimųjų siūlo pagalbą, neskubėkite jos atsisakyti. Daugumai šeimos artimųjų gali būti malonu Jums padėti, jie gali norėti praleisti laiką su Jūsų mažyle. Gera fizinė ir psichologinė savijauta yra ypač svarbi, kad galėtumėte būti gera mama savo kūdikiui.
Kartais mažylius auginantiems tėveliams reikia ne tik artimųjų paramos, bet ir fizinės, psichikos sveikatos, vaikų auklėjimo specialistų pagalbos. Jei mažylio auginimas kelia Jums rūpesčių, jaučiatės išsekę, nervingi, ieškokite specialistų pagalbos ir su slegiančiais jausmais, vaiko auginimo iššūkiais nelikite vieni.
Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama” dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.
