VL VšĮ VU ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaiko raidos centro ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė pasakoja apie tai, jog veidrodis kartais gali tapti puikiausiu lavinamuoju “žaislu” vaikui.
Ką mato kūdikis veidrodyje?
2-3 mėnuo
Tai amžius, nuo kurio rekomenduojama supažindinti kūdikį su veidrodžiu. Paimkite mažylį ant rankų ir prieikite kartu su juo prie veidrodžio. Kūdikis tarsi užburtas žiūrės į savo atspindį veidrodyje, o atspindys „žiūrės” į kūdikį.
Pirmasis susipažinimas su veidrodžiu yra užburiantis, tarsi kas nors trumpam sustabdytų laiką – kūdikis ir „tas, kitas” negali atitraukti vienas nuo kito akių. Kol kas kūdikis dar nesupranta, kad veidrodyje mato save, tačiau su didžiuliu susidomėjimu apžiūrinėja akis, plaukučius, nosytę, antakius, veiduką. Jeigu atnešite prie veidrodžio, o kūdikis nekreips dėmesio į savo atvaizdą, matyt, jam ši veikla dar per anksti.
4-5 mėnuo
Šiame amžiuje veidrodis kūdikiui be galo įdomus. Mažylis tiesia rankytes į savo naująjį „draugą”, kaskart nusišypso savo atvaizdui veidrodyje. Šiuo gyvenimo tarpsniu kūdikis labai nori bendrauti su veidrodžiu, tad galite smagiai kartu leisti laiką. Galite prajuokinti su suteikti kūdikiui malonumą įvairiais eksperimentais.
Pavyzdžiui, užmaukite mažyliui kepurytę ir prineškite prie veidrodžio. Kūdikio akytės dar labiau suspindės, o iš džiaugsmo aktyviai mojuos rankytėmis ir kojytėmis. Taip pat galite paimti kokį žaisliuką ir parodyti jį veidrodyje, pasukioti į įvairias puses. Kūdikis tikrai ties rankutes į žaisliuko atspindį veidrodyje ir norės jį paimti, o kai negalės to padaryti, akyse pamatysite nuostabą.
6 mėnuo
Šio amžiaus kūdikis bandys surasti savo ir atspindžio veidrodyje „skirtumų”, mat jau bando palyginti, kuo skiriasi tikras vaizdas nuo atspindžio veidrodyje. Kai abu su kūdikiu atsistosite prieš veidrodį, jis lies jūsų veidą, paskui bandys paliesti veidrodyje esantį veidą. Matydamas mamą ir jos atspindį, kūdikis gali kraipyti galvytę ir smagiai juoktis – atsisukti tai į jus, tai į veidrodį. Ši neatsibostanti veikla dovanos be galo daug gerų emocijų.
7-8 mėnuo
Nuo šios akimirkos iki maždaug pusantrų metų kūdikis be galo domėsis savo atvaizdu veidrodyje. Jeigu atidžiai stebėsite, pamatysite pirmuosius ženklus, kad mažylis pradeda suvokti save kaip vieną visumą. Jis guguoja, mojuoja rankytėmis, krykštauja ir kartu stebi save veidrodyje. Iki tol jam plaukučiai, nosytė, rankutės buvo tarsi atskiros kūno dalys, o dabar jis pradeda pastebėti, kad turi vientisą kūną. Žiūrėdamas į veidrodį savo kūną pajunta greičiau, mat gali jį pamatyti.
9-11 mėnesių
Tai metas, kai kūdikis toliau ir, ko gero, dar labiau domisi veidrodžiu. Jis bando sugauti savo atvaizdą rankutėmis, bučiuoja jį, „skanauja”, glosto. Kartais bando nuropoti už veidrodžio ir paieškoti kito vaikučio, kuris ką tik į jį žiūrėjo. Kūdikis gali bandyti galvytę priglausti prie veidrodžio, tarsi norėtų išstumti lauk „tą, kitą” arba, priešingai, tiesia rankutę, norėdamas jį pritraukti prie savęs. Jeigu visa tai kūdikis daro – vadinasi, jau po truputį pradeda suprasti, kad galbūt veidrodyje mato save.
12-15 mėnesių
Vaikutis, kurį aprengsite naujais drabužiais, nubėgs pasižiūrėti į veidrodį, pasisukios į visas puses, tarsi mėgautųsi pats savimi.
Jeigu paklausite, o kur mano dukrytė, o kur mano sūnelis, parodys piršteliu į atspindį veidrodyje. Tai reiškia, kad mažylis jau lyg ir suvokia, kad mato save, tačiau vis dar bando atspėti veidrodžio paslaptį ir nori apžiūrėti, kas slypi už jo. Nenuostabu, kad vaikutis lyg ir žino, kad mato save veidrodyje, bet nėra visiškai tuo tikras, nes šiuo metu jam pakanka užsidengti rankutėmis akytes ir atrodo, kad jo niekas nemato, kitaip tariant, mažylis dar neturi visiškai susiformavusio suvokimo apie save. Tačiau stebėti save veidrodyje, pasimaivyti prieš jį – puiki veikla.
