Dvejų metų dukrytę auginanti mama pastebi, kad jos mergaitė nuolat sako žodį „bijau“. Mama sutriko – ar tai tėra žaidimas žodžiais, ar tikra baimė? Kaip atskirti ir padėti vaikui?
Skaitytoja klausia:
„Mano 2 metų dukra vis kartoja „bijau“. Šis žodis prasidėjo nuo to, jog ji bijo plauti galvytę, bet dabar jis vis kartojamas dažniau ir dažniau situacijose, kurios, kaip manau, jai nėra baisios ar gąsdinančios. Ji mėgsta eiti į lauką ir noriai rengiasi. Bet paklausus, ar nori į lauką, gali atsakyti „bijau“. Atsakymas „bijau“ būna ir į paprastus klausimus. Eime pas močiutę, einam plautis dantukus, plauti rankytes. Ir jos atsakymas – „bijau“. Ar tai tapo jos mėgstamu žodžiu, ar visgi ji jaučia baimę?“
Atsako psichologė Simona Stapulionienė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.
Baiminimasis yra natūrali vaiko raidos dalis, o negalavimu tampa tada, kuomet jis ima dominuoti ir komplikuoja vaiko gyvenimą. Ikimokykliniame amžiuje vaikų baimės keičia viena kitą, tai yra laikotarpis, kuomet jos būna intensyviausios. Mokantis vaikščioti (iki 15 mėn.) išryškėja aukščio baimė, vėliau ir naujų, nepažįstamų, itin stiprių stimulų baimė (nuo 6 iki 24 mėn.). Verta sunerimti, kai vaiko baimė ypatingai stipri, dominuoja vengiančio tipo elgesys, vaikas atsiriboja ar pastebimos gana ryškios somatinės reakcijos (burnos džiūvimas, padidėjęs seilėtekis, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, padažnėjęs šlapinimasis, rankų virpėjimas), atsiradęs mikčiojimas, užsikirtimai kalbant, nagų graužimas, nykščio čiulpimas, padidėjęs prieraišumo poreikis, nakties baimės, bendras nerimas.
Tyrimais įrodyta, kad stiprios baimės, patirtos iki 3 metų amžiaus, yra pavojingos. Ar Jūsų dukra galėjo patirti kažką panašaus? Vaikams iki 3 m. baimės išgyvenimai dažniausiai yra susiję su ilgais ir netikėtais išsiskyrimais su tėvais, tėvų barniais, sutrikusiais santykiai, skyrybomis, medicininėmis procedūromis, net ir pasyviu baimę keliančių vaizdų, televizijos laidų ar kompiuterinių vaizdų stebėjimu. Ypač didelę įtaką turi ilgalaikės emocinę įtampą keliančios situacijos vaiko aplinkoje. Didžiausią stresą 2-5 m. amžiaus vaikams sukelia atsiskyrimo nuo tėvų baimė.
Jeigu turite įtarimų, kad mergaitė ne tik pamėgo žodį „bijau“, bet ir tikrai bijo (tą galima pajusti stebint mergaitės elgesį), visų pirma turėtume padėti jai pasijusti saugiai. Jeigu mergaitė bijo, tarkime, maudynių, visai pravartu pirmiausia maudynes pažaisti. Taip pat drauge su mergaite ieškokite sprendimų, kas palengvintų jos galvytės plovimą: gal švelnaus rankšluosčio uždėjimas ant akyčių? O gal maudymosi akinukų įsigijimas? Švelnesnis nei įprasta, tarsi kutenimas plaukučių trinkimas? Maudynės klausantis muzikos? Labai svarbu tai, kas neramina, paversti malonia, žaidybine procedūra. Turime sugebėti į viską pažvelgti iš “vaiko perspektyvos” ir sukurti labiau atitinkančią jo lūkesčius aplinką: pridėkime į vonelę jo mėgstamų žaisliukų, leiskime pirma jam nuprausti savo žaisliukus, išplauti galvytę.
Nuolat galvokime, ko imtis, kad vaikas patirtų kuo mažiau streso. Svarbu stebėti vaiką, bandyti suprasti jo būseną, išgyvenimus, išklausyti, pasiūlyti būdų, kaip juos sušvelninti. Po įveiktos procedūros ar situacijos, nepamirškite atrasti, už ką padrąsinti, kuo pasidžiaugti.
Siekiant įveikti baimes taip pat puikiai tinka piešimas bei įvairaus kitokio pobūdžio kūrybinė veikla. Pats piešimo procesas dažnai įvardijamas kaip turintis terapinį poveikį, nes vaikas tyrinėja, o kartu ir save išreiškia išoriniame pasaulyje. Piešimas taip pat ramina, mažina susikaupusį nerimą, įtampą, atpalaiduoja. Žvelgiant į piešinį vaikui tampa lengviau kalbėti, pasakoti apie save. Klausydamasi, ką vaikas pasakoja apie savo piešinį, kokią baimę piešė, kokį vardą jai suteikė, galite nesunkiai ir pati pajausti, kiek ir kokio stiprumo baimė gyvena vaiko viduje. Jeigu jaučiate, kad dukrytės žodis „bijau“ yra ne tik žodis, bet ir jausmas, drąsinu nebijoti atvykti į psichologo konsultaciją. Nepaisant to, kad baiminimasis yra natūrali raidos dalis, svarbu padėti vaikui jaustis kaip įmanoma geriau visais jo vystymosi etapais.
Kalbėkite su vaiku, pieškite, kurkite pasakas ir kasdien stiprinkite tarpusavio bendravimą. Tai gali padėti mergaitei pasijusti dar saugesnei ir kartu mažiau bijoti to, kas jai dabar atrodo grėsminga. Sėkmės ieškant ir atrandant geriausiai saugumą jūsų dukrai didinančių būdų!
Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama” dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.
