Besimokantys kalbėti vaikai neretai „užstringa“ ties sunkiausiais lietuvių kalbos garsais – R, Š, Ž. Rečiau, bet pasitaiko, kad vaikams nesiseka ištarti garso L. Kaip padėti tokiam vaikui, pasakoja logopedė Renata Žaliaduonienė.
Iš mamos laiško:
„Mūsų abiem čiauškučiams kelia problemų garsas „l“. 3 m. dukrytė jo neištaria, tad jį tiesiog praleidžia žodyje arba keičia į „j“. Kartais ištaria, bet labai minkštai, išeina kažkas panašaus į „lia“. Kaip manote, ar turi šnekėjimui įtakos liežuvio pasaitėlio kirpimas? Mano abiem vaikams kūdikystėje buvo pakirptas liežuvio pasaitėlis ir abu stringa sakydami „l“.“
Atsako logopedė Renata Žaliaduonienė:
Čiauškučiams, netariantiems garso „L“, patarčiau mankštinti priekinius liežuvio raumenis štai tokiais pratimais:
* Nulaižyti nuo viršutinės lūpos įsivaizduojamą uogienę.
* Liežuviu bandyti pasiekti nosytę.
* „Sušukuoti“ liežuvį, t. y. stumti jį pro vos pavertus dantukus.
* Daug kartų tarti garsą „tttttt“ tarp vos pravertų dantukų.
* Imituoti burbuliuojantį kalakutą, greitai braukiant liežuvio galiuku pirmyn atgal per viršutinę lūpytę.
* Itin skanus pratimėlis: laižyti atokiau, bet kad vaikas pasiektų, laikomą čiulpinuką, taip pat stengtis jį nustumti liežuviu, kai laikomas arti.
* Labai švelniai pakandžioti liežuvio galiuką.
Kaip supratau iš laiško, dukrytei jau pavyksta ištarti minkštą garsą „l“, siūlyčiau jį toliau įtvirtinti skiemenyse. Atsisėskite prie veidrodžio, pakelkite liežuvį prie alveolių (viršutinių dantų dygimo pradžios), kilnokite lėtai liežuvį ir dainuokite: „Lia lia lia“, „lie lie lie“. Paskatinkite vaiką taip pat padainuoti kartu, pasiūlykite pažiūrėti, kaip tariant „l“ liežuvis pasikelia kaip laivo burė.
Neskubėkite! Skiemenis tarkite lėtai ir aiškiai. Vėliau pasiūlykite ištarti žodžius, kai liežuvėlis pakeliamas aukštyn žodžio pradžioje, pvz., „lempa“, „ledai“, „lėkštė“, „lėlė“ ir kt.
Tinkamiausi žodžiai, kuriuose po pirmojo garso „l“ eina garsai „e“, „ė“, „i“, „y“ arba minkštumo ženklas.
Kietą garsą „l“ mokomės tada, kai vaikas geba gerai pakartoti ir ištarti žodyje minkštą „l“. Kietąjį garsą mokomės tarti truputį prikandę liežuvio galiuką. Pabrėžiame, kad liežuvio galiukas remiasi į dantis, o oras išeina per liežuvio šonus. Pirmiausia tinka mokytis skiemenyse: „la“, „lo“, „lu“, tik tada žodžiuose su pirmu „l“ garsu: „labas“, „lova“, „lubos“ ir kt.
Trumpas liežuvio pasaitėlis ribojo liežuvio judesius, ir tai galėjo lemti netaisyklingai tariamus garsus.