Visuomenėje dažniau yra kalbama apie vaikų nepriežiūros atvejus: kai tėvai negali ar nemoka pasirūpinti vaikais, palikdami juos likimo valiai. Tačiau yra ir kita vaikų auklėjimo pusė – pernelyg didelis kontroliavimas ir hipergloba.
Hipergloba yra toks vaikų auklėjimo stilius, kai tėvai vaiką pernelyg kontroliuoja, stengiasi apsaugoti nuo įvairių pavojų ir iššūkių, kai tėvai padaro už vaiką tai, ką jis jau galėtų padaryti pats. Toks auklėjimo stilius yra pavojingas, nes trukdo vaikui suaugti. Protingą tėvų rūpestį dėl vaiko sveikatos ir raidos pakeičia liguistas noras viską kontroliuoti ir apsaugoti.
Portalas “Parents” pateikia 16 požymių, atskleidžiančių, kad tėvai yra pernelyg rūpestingi ir linkę į hiperglobą.
Jums būdinga hipergloba, jeigu:
Jūsų kredo: nežinai, kur gali nukristi, todėl šieno reikia pakloti visur.
Jūsų namuose nėra jokių aštrių kampų (gerai, kad dabar yra specialių antgalių baldams, o anksčiau kai kuriose šeimose itin rūpestingi seneliai visus baldų kampus nupjaudavo).
Visi stalčiai, durys ir durelės užrakintos specialiomis spynomis ar užraktais.
Net eidami pasivaikščioti nešatės didžiulį sportinį krepšį su daiktais „dėl viso pikto”: su pakaitiniais drabužiais, atsarginiais megztiniais, kepurėmis, kelnėmis, maistu, vandeniu, sauskelnėmis, žaislais ir kitais daiktais.
Jūs kone kasdien plaunate ir virinate žaislus, indus, visas asmeninės higienos priemones, taip pat visus drabužius, įskaitant ir viršutinius.
Rankinėje jūs visada turite didelę antibakterinių servetėlių atsargą: jomis vaiką valote po kontakto su bet kokiu žemiškosios civilizacijos atstovu – ir gyvu, ir negyvu.
Jūs išleidžiate privačiose klinikose nemažai pinigų, bent du kartus per metus tikrindami vaiko sveikatą pas visus gydytojus, nors prieš tai jau apsilankėte pas savo šeimos gydytoją.
Jūs su įtarimu žiūrite į kitus vaikus ir jiems pasirodžius žaidimų aikštelėje skubiai nusivedate savo atžalą kuo toliau: ten, kur niekas nečiaudės, nesistumdys ir nieko blogo neišmokys.
Jūsų vaikas žiūri filmukus, kuriuos jūs kruopščiai atrenkate per šeimos pasitarimus, ir ne ilgiau nei 15 minučių per dieną.
Jūsų namuose tiek mokomosios medžiagos, kad jos užtektų vidutinio dydžio vaikų darželio grupei.
Jūsų vaikui galima dovanoti tik naudingus lavinamuosius žaislus, prieš tai pasitarus su jumis.
Namuose jūs vedatės vaiką už rankos net jei einate per kambarį.
Jūs draudžiate namuose šokinėti, bėgioti, lipti aukščiau nei vaikiška kėdutė, kabėti ant kažko, taip pat vartytis, gulėti ant krašto, suktis. Jums baisu, ir tai argumentas.
Jūs atsisakote plaukiojimo, slidinėjimo kalnuose, čiuožinėjimo pačiūžomis, važinėjimo riedučiais ir dviračiu be pedalų, nes bijote, kad vaikas gali susižeisti.
Jūsų vaikas, kuris jau seniai vaikšto, užaugo praktiškai niekada nėra pargriuvęs.
Jūs nuolat pastebite, kad be jūsų niekas aplinkui nemoka rūpintis vaikais taip, kaip reikėtų.
Pati liūdniausia tokio „apdairių” tėvų elgesio su savo vaikais pasekmė – vaikas neišmoksta savarankiškai išspręsti jokių problemų. Jis pripranta, kad už jį viskas bus padaryta, todėl užauga infantiliu, nepasitikinčiu savimi ir uždaru žmogumi.
Ypač dideli sunkumai tokių vaikų laukia paauglystėje. Komplikacijos gali įgyti katastrofiškus mastus. Pavyzdžiui, hiperglobėjiškų tėvų vaikas pats neišsirenka universiteto, tai už jį padaro tėvai. Kokios pasekmės laukia tokio vaiko? Vaikas (jau studentas) kokiame trečiame kurse nustoja normaliai mokytis, pradeda praleidinėti paskaitas, nes ta specialybė ir tas universitetas – ne jo pasirinkimas, todėl jis nejaučia už jį atsakomybės. Retai kokie tėvai tokioje situacijoje begali ką pakeisti.
Visada prisiminkite šį išmintingą posakį – „Kai atimate iš vaiko pasirinkimo teisę, uždarote jam tūkstantį durų ir tūkstantį galimybių.”
Pateiksime kelis esminius vaikų auklėjimo principus:
1. Vaikas turi išmokti kristi. Vaikystėje tai ne taip skaudu ir ne taip baisu. Jei ką, mama pabučiuos ir viskas praeis.
2. Purvinas vaikas – laimingas vaikas. Pasipuošęs vaikas žaidimų aikštelėje – nesąmonė. Puošnius drabužius palikite apsilankymui teatre.
3. Mažylis turi teisę savarankiškai judėti savo namuose. Tėvai gali tik patraukti pernelyg pavojingus daiktus jam nuo kelio. Jei baldai kampuoti, patikėkite, vaikas išmoks juos apeit.
4. Vaikui reikia būti savarankišku. Tai jo raidos pagrindas, kurį įrodė Maria Montessori, Cecile Lupan, Januszas Korczakas, Alexanderis Neillas, Julija Gippenreiter ir milijonai tėvų ir vaikų visame pasaulyje.
5. Nekontroliuokite vaiko, verčiau pasistenkite užmegzti su juo gilų emocinį ryšį. Tai reikalauja daugiau pastangų, dėmesio ir darbo, bet ir rezultatas būna stebėtinas.
6. Kiekvienam vaikui reikalingos ribos, tačiau jų viduje reikia jam suteikti visišką laisvę. Puikus ribų nustatymo pavyzdys – aiškiai suformuluotos taisyklės.
