Vaiko pinigai priklauso kiekvienam Lietuvoje gyvenančiam vaikui, nepriklausomai nuo to, kokioje ES šalyje jų tėčiai ar mamos dirba. Taip Eltai teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Piniginės paramos ir būsto skyriaus vadovė Svetlana Kulpina.
Pasak specialistės, apie socialinės paramos reglamento taikymą ir kaip mokėti Vaiko pinigus, kai tėvai dirba užsienyje, surengti mokymai savivaldybių specialistams. Turint omenyje emigracijos mastus, šis klausimas žmonėms itin aktualus.
Kaip pabrėžė S. Kulpina, Socialinės paramos koordinavimo reglamentas taikomas atvejais, kai vienas iš tėvų augina vaiką ir gyvena Lietuvoje, o kitas dirba užsienyje. „Tuomet Vaiko pinigus moka ta šalis, kurioje tėvai dirba ir moka mokesčius“, – sakė SADM atstovė.
Pavyzdžiui, jeigu tėtis dirba Jungtinėje Karalystėje (JK), o mama nedirbdama augina vaiką Lietuvoje, Vaiko pinigai bus mokami JK dirbančiam tėčiui.
Kaip pabrėžė S. Kulpina, Vaiko pinigų gavėjas tokiu atveju bus tėtis, bet išmoka skiriama vaikui.
Atvejais, kai yra nesutarimų šeimoje dėl to, kad vaiko nepasiekia jam skirta išmoka, S. Kulpina patartų kreiptis į savivaldybę Lietuvoje, kurioje vaiką auginantis žmogus gyvena, ir pranešti, kad užsienio šalis tėčiui (mamai) moka šeimos išmoką, bet jis (ji) vaiko išlaikymui skiriamų pinigų neteikia.
„Tada pildomos atitinkamos formos, informuojama šeimos išmoką mokanti atitinkama šalis ir pinigėliai ateina į Lietuvoje vaiką auginančio asmens ar paties vaiko sąskaitą“, – komentavo SADM Piniginės paramos ir būsto skyriaus vadovė.
Skyrybų atveju ar konfliktinėmis situacijomis pasitaiko, kad vaiko išlaikymą teikiantis vienas iš tėvų išmoką sumažina Vaiko pinigų (šeimos išmokos) suma.
Kaip pabrėžė S. Kulpina, užsienyje šeimos išmoka, kaip pas mus Vaiko pinigai, mokama ne tėvams, o vaikams. „Tėvai turi pareigą išlaikyti vaikus, todėl minusuoti išlaikymo sumą socialinės išmokos dalimi neteisinga“, – pabrėžė SADM atstovė.
Kilus ginčui dėl vaikui skiriamos išmokos, konstatuojama, kad Vaiko pinigai yra skiriami tik vaikui.
„Kas kita, jei mama Lietuvoje gyventų su vaiku ir dirbtų, o tėtis gyventų ir dirbtų ES šalyje. Tuomet pirminė kompetencija (mokėti išmoką vaikui. – ELTA) būtų Lietuvoje – ten, kur gyvena mama ir vaikas. Tačiau reikia žinoti, kad šalys, kuriose šeimos išmokos didesnės nei mūsų Vaiko pinigai, vaikui išmoka ir diferencinį priedą. Pavyzdžiui, Vokietijoje vienam vaikui skiriama vadinamoji šeimos išmoka siekia, rodos, 190 eurų, taigi Lietuvoje mama gautų 30 eurų Vaiko pinigų per mėnesį, o diferencinį priedą – skirtumą – mokėtų Vokietija“, – aiškino S. Kulpina.
Kaip pabrėžė SADM atstovė, valstybė gerbia kiekvieną vaiką, kiekvienam skiriami vaiko pinigai.
„Gali būti ir taip, kad į Lietuvą iš kitos ES šalies atvažiuoja dirbti žmogus, o jo nedirbanti žmona su vaiku lieka gyventi gimtojoje šalyje. Tokiu atveju būtent Lietuvos pirminė kompetencija mokėti išmoką. Pirminė kompetencija priklauso tai šaliai, kurioje gaunamos socialinio draudimo išmokos. Jeigu nedirba kitoje šalyje vaikų auginti likusi mama“, – pakartojo S. Kulpina.
„Tačiau jeigu tik mama dirba, pirminė kompetencija tenka šaliai, kurioje ji su vaiku gyvena. Tada šalis, kurioje oficialiai dirba tėtis, moka diferencinį priedą, jeigu šalyje, kur su dirbančia mama gyvena vaikas, mokama išmoka vaikui yra mažesnė“, – aiškino S. Kulpina.
Kaip pabrėžė specialistė, tokia tvarka vienoda visose ES šalyse. Reglamentas siejamas su tėvų darbo vietomis.
„Jeigu abu tėvai oficialiai dirba užsienyje, nesvarbu, kas prižiūri Lietuvoje likusį vaiką, tėvams pareiga išlaikyti vaikus nedingsta. Jie turi kreiptis į šalies, kurioje dirba ir moka mokesčius, kompetentingas institucijas, mokančias išmokas“, – pridūrė Eltos pašnekovė.
Socialinių paramos skyrių atstovų savivaldybėse teigimu, užklausų dėl Vaiko pinigų Lietuvoje liekantiems vaikams, kurių tėvai dirba užsienyje, daugėja.
Kaip skelbė ELTA, praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 47,9 tūkst. šalies gyventojų – 4,8 proc., arba 2,4 tūkst., gyventojų mažiau nei 2016 metais.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai į Lietuvą imigravo 20,4 tūkst. žmonių, iš jų grįžę Lietuvos piliečiai ir imigravę užsieniečiai sudarė po 10,2 tūkst.
Palyginti su 2016 metais, grįžusių Lietuvos piliečių sumažėjo 4,1 tūkst. (28,5 proc.), o imigravusių užsieniečių padidėjo – 4,3 tūkst. (1,7 karto).
Iš viso pernai 27,5 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo, kai 2016 metas – 30,2 tūkst.
Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, 2017 metais buvo 16,9 emigranto (2016 metais – 17,5). Vidutinis emigrantų skaičius siekia 28 metus.
Daugiausiai šalies gyventojai emigravo į Jungtinę Karalystę. Pernai į šią šalį išvyko 21,6 tūkst. (45 proc.) emigrantų, į Norvegiją – 5 tūkst. (10,5 proc.), į Vokietiją – 4,1 tūkst. (8,6 proc.), į Airiją – 3,4 tūkst. (7 proc.), į Daniją – 1,7 tūkst. (3,5 proc.), į Švediją – 1,6 tūkst. (3,3 proc.). Į Jungtinę Karalystę 2016 m. emigravo 46,2 proc. visų emigrantų, Airiją – 8,4 proc., Norvegiją – 7,8 proc., Vokietiją – 7,6 proc.
