„Sveikiname, jūs laukiatės dvynių“ – ši naujiena beveik visoms moterims iš pradžių sukelia šoką ir nerimą, kaip gi seksis nėštumas. Tačiau jau praėjus keliems mėnesiams po mažylių gimimo daugumos dvynukų tėvai sako: “Mūsų porelė yra dviguba laimė!”
Dvyniai iš dviejų kiaušinėlių arba neidentiški dvyniai
Daugiau kaip du trečdaliai visų gimstančių dvynių yra neidentiški (dizigotiniai). Dizigotiniai dvyniai išsivysto, kai vienu metu subręsta du kiaušinėliai, kuriuos apvaisina du spermatozoidai. Gimę vaikučiai nebūtinai yra panašūs.
Pastaraisiais metais neidentiškų (dizigotinių) dvynukų skaičius išaugo todėl, kad kūdikio susilaukti negalinčios moterys gydomos hormonais, o po tokio gydymo kiaušidės dažnai subrandina kelis kiaušinėlius. Be to, taikant pagalbinį apvaisinimą, moteriai į gimdą dažnai perkeliami keli embrionai, todėl nemaža dalis gimusių dvynukų gimsta po nevaisingumo gydymo. Dvynukų gimimų daugėja ir todėl, kad gimdo vis vyresnės moterys.
TAIP PAT SKAITYKITE:
10 patarimų, kaip išrinkti vaikui tinkamiausią vardą
Keisčiausi būdai, kaip po gimdymo panaudojama placenta
Šiandien jau beveik neabejojama, kad dizigotiniai dvyniai gali būti ir iš vieno kiaušinėlio, kuris prieš pat apvaisinimą pasidalina į dvi dalis. Tada kiekvieną jų apvaisina skirtingi spermatozoidai.
Dvyniai iš vieno kiaušinėlio arba identiški dvyniai
Šie dvyniai yra panašūs kaip du vandens lašai. Nes identiškiems (monozigotiniams) dvyniams perduodamos vienodos paveldimosios savybės, jie būna vienos lyties.
Monozigotiniai dvyniai išsivysto iš vieno apvaisinto kiaušinėlio, kuris per 10 dienų pasidalija į du gemalus. Pasaulyje vieno kiaušinėlio dvynių paplitimas yra vienodas – tūkstančiui gimdymų tenka maždaug 4 identiškų dvynukų poros.
Jei kiaušinėlis pasidalija netrukus po apvaisinimo, tada kiekvienas dvynys turi savo placentą ir savo vaisiaus vandenų pūslę. Tačiau jei pasidalijimas įvyksta praėjus 4-7 dienoms po apvaisinimo, dvynukai dalijasi viena placenta. Tokiu atveju kartais pasitaiko vadinamasis “dvynių transfuzijos sindromas”, kai vienas dvynys „vagia“ iš kito maistines medžiagas, ir sulėtėja pastarojo augimas, kyla pavojus jo gyvybei. Todėl labai svarbu dvynukų augimą reguliariai stebėti echoskopu. Dar rečiau pasitaiko atvejai, kai dvynių pora dalijasi tik viena vaisiaus vandenų pūsle ir viena placenta.
Skirtingi genetiniai požymiai
Beje nustatyta, kad suaugusių identiškų (monozigotinių) dvynių genetiniai požymiai gali būti skirtingi. Tokią stulbinančią išvadą neseniai padarė tarptautinė mokslininkų grupė, tyrusi 19 dvynių porų. Kiekvienoje šių porų pastebėti vadinamieji “kopijų skaičiaus skirtumai” (“Copy Number Variations”) – tai vienam dvynių trūko vienos chromosomos dalies, tai kai kurių buvo netgi kelios.
Mokslininkai spėja, kad šie skirtumai įgyti per gyvenimą dalijantis ląstelėms. Jie tikisi, kad tai padės ateityje identifikuoti genus, sukeliančius tam tikras ligas. Jei, pavyzdžiui suserga tik vienas monozigotinių dvynų, tai ligos priežastis gali slypėti genuose, kurie skiriasi nuo kito dvynio genų.
Trynukai ir ketvertukai
Dar rečiau pasitaiko atvejai, kai moteris laukiasi daugiau nei dviejų kūdikių. Anksčiau tokių daugiavaisių nėštumų dažnai pasitaikydavo po pagalbinio apvaisinimo, tačiau gerokai per anksti gimę neišnešioti vaikučiai ne visada visi išgyvendavo. Todėl daugelyje šalių yra reglamentuojama, kiek embrionų galima įsodinti į moters gimdą per pagalbinio apvaisinimo procedūrą.
Lietuvoje yra žinomi keturi ketvirtukų gimimo atvejai per paskutiniuosius dešimtmečius: prieš tris dešimtmečius Šilutėje gimė Čeponių ketvertukas, 1998 m. Vilniuje gimė Latukų ketvertukas, 2001 m. ketvertuką pagimdė vilnietė Kristina Gancevska, 2013 –aisiais ketvertukas gimė Kaune.
Trynukų Lietuvoje gimsta kasmet, didelis bumas buvo 2006 –aisiais, kai jų sulaukta net 10!
