Virkštelė – tai virvelės pavidalo organas, „veikiantis“ tik per nėštumą.
Virkštelė yra gyvybiškai svarbi vaisiui, nes vienintelė jungia jį su placenta – organu, užtikrinančiu vaisiaus išgyvenimą įsčiose. Virkštelės arterijomis iš placentos kūdikiui tiekiamas deguonis ir maistingosios medžiagos, virkštelės vena į placentą grąžinami medžiagų apykaitos produktai bei anglies dvideginis. Dėl gerai funkcionuojančios virkštelės vaisius kvėpuoja, maitinasi ir gerai vystosi.
Vidutiniškai virkštelė yra 50–60 cm ilgio ir 1,5–2 cm storio. Tačiau ilgis gali įvairuoti.
Kol vaikas gimdoje, visiškai nesvarbu, kokio virkštelė ilgio ir kaip pilvelyje išsiraičiusi. Tam tikra rizika atsiranda prasidėjus gimdymui, bet dažniausiai jo pabaigoje, kai vaisiaus galvytė nusileidžia į dubenį ir gali prispausti virkštelę.
Tiriant ultragarsu galima pamatyti, ar virkštelė yra apsisukusi aplink rankytę, kakliuką ar kitą vaisiaus kūno dalį, tačiau tai nekeičia nei nėščiosios priežiūros, nei nėštumo užbaigimo taktikos ar gimdymo plano. Be abejo, kuo virkštelė ilgesnė, tuo daugiau kilpų ji gali sudaryti, tuo didesnė tikimybė, kad vaisius gali į ją patekti.
Neretai mamos baiminasi, kad apsivyniojus virkštelei aplink kakliuką ar kt. kūno dalį vaisius gali pritrūkti deguonies, imti dusti, tačiau pati gamta pasirūpino, kad susivijusi ar vaisių apsivijusi virkštelė nekeltų jokios grėsmės. Virkštelės kraujagysles supa drebučių audinys, vadinamas Vartono drebučiais, be to, ji yra susisukusi spirale – vadinasi, kraujagyslės yra gerai apsaugotos ir nuo tempimo, ir nuo spaudimo. Kol vaikutis yra įsčiose, perspausti ir įtempti virkštelę taip, kad sutriktų kraujagyslių kraujotaka, praktiškai neįmanoma. Tai galima padaryti tik specialiu spaustuku kūdikiui jau gimus. Taigi mamų baimė, kad dėl apsivyniojusios virkštelės kūdikis gali pradėti dusti, yra nepagrįsta. Taip pat nepagrįstos baimės, kad moters elgesys, pavyzdžiui, rankų kilojimas, tam tikri pratimai, gali turėti įtakos virkštelės mazgams, apsisukimams.
Virkštelės apsisukimai yra labai dažnas reiškinys – kas trečias naujagimis gimsta natūraliai su apsisukusia virkštele ir yra įvertinamas aukščiausias balais pagal Apgar skalę. Teiginys, kad kakliuką ar kitą vaisiaus kūno dalį apsivijus virkštelei saugiausias būdas gimdyti – cezario pjūvio operacija, yra mitas.
Virkštelės kraujas yra unikalus, jame daug kamieninių ląstelių, todėl nereikia skubėti jos nukirpti vos gimus vaikučiui, reikia palaukti, kol tas gerasis kraujas sutekės į naujagimį. Auksinis viduriukas yra išlaukti vieno sąrėmio trukmę, t. y. nuo kelių iki penkių minučių. Kodėl? Per vieną sąrėmį įvyksta gimdos susitraukimas, atsidalija placenta. Jai atsidalijus ilgiau laukti nėra jokios prasmės, nes sustoja virkštelės kraujotaka, ji pati tampa balkšva, subliūkšta. Tada uždedami spaustukai (vienas iš mamos, kitas – iš kūdikio pusės) ir tėtis nukerpa virkštelę. Kūdikėliui, kai kerpama virkštelė neskauda, nes ji neturi nervų.