Kiekvienas tėtis ir mama nori užauginti laimingą ir savimi pasitikintį vaiką. Tačiau neretai mūsų, tėvų, žodžiai gerokai skiriasi nuo mūsų pačių veiksmų. Kokias klaidas šiuolaikiniai tėvai daro dažniausiai?
Vaikų garbinimas
Dauguma mūsų stengiasi būti idealiais tėvais. Mūsų vaikai gyvena daug geresnėmis sąlygomis, nei gyvenome mes būdami jų amžiaus. Mes tenkiname visus vaiko kaprizus: nori naujo žaislo – prašom, dar vieno šokoladuko – imk! Tačiau taip vaikai įpranta galvoti, kad visas pasaulis sukasi aplink juos. Ir kai kitą kartą jūsų vaikas negaus, ko nori, labai susinervins. Daug labiau, nei kaimynų berniukas, kurio niekas taip nelepina. Nereikia garbinti savo vaikų. Reikia juos mylėti. Jie mūsų Visatos centras, bet jie neturėtų taip traktuoti patys savęs, kitaip užaugs egoistais. Gauti tai, ko nori ne visada pavyksta čia ir dabar, ir tai normalu.
Vaiko elgesio kritika ir patarimai jį koreguoti priimami kaip įžeidimas
Specialistai, dirbantys su vaikais, dažnai sako, kad dauguma tėvų šiandien visiškai nepasirengę priimti neigiamų atsiliepimų apie savo atžalas. Vos juos sukritikavus, sulauki neigiamos, netgi agresyvios tėvų reakcijos. Kartais mums reikia įsikišti kuo greičiau, kol padėtį dar galima kontroliuoti. Jei mokykloje mokytojai jums sako, kad jūsų vaikas netinkamai elgiasi ir skriaudžia klasės draugus, išvadas reikėtų darytis apie savo vaiką, o ne apie mokytojus.
Vaikai – visas gyvenimas
Mes didžiuojamės savo vaikais. Kai jiems pavyksta kažkoks svarbus dalykas, jaučiamės labiau laimingi, nei kažką pasiekę patys. Vis dėlto visur reikalingas saikas. Jūs privalote turėti savo gyvenimą ir savo pasiekimus. Vaikams reikia pavyzdžio, kuriuo galėtų sekti. Tapkite juo. Jei norite, kad jūsų vaikas nugyventų visavertį gyvenimą, susikurkite tokį gyvenimą sau!
Sprendimų priėmimas už vaiką
Žinoma, mes visi norime, kad mūsų vaikas nepatektų į kokią nemalonią istoriją. Be abejonės, mes norime, kad jis gerbtų mus už tai, kad mes norime jam užtikrinti geresnį gyvenimą. Tačiau problema ta, kad toks vaikas nemokės mąstyti savarankiškai. Ir tada galimi du kraštutinumai – arba jis be jūsų negalės priimti net paties paprasčiausio sprendimo, arba jis vis dažniau pamirš, kad jam nėra viskas leistina. Nespręskite už savo vaiką, kuo jis bus. Tai nėra meilės apraiška.
Nuolatinis lenktyniavimas
Visi tėvai nori, kad jų vaikas būtų geriausias iš visų. Geriausiai mokytųsi, pasiektų geriausių rezultatų – moksle, sporte, būrelyje. Dauguma taip įsijaučia, kad jų vaikas gyvenimą ima matyti kaip nesibaigiančias varžybas. Bet juk mūsų gyvenimas ne tik prakaitas ir kova. Gyvenimas yra ir džiaugsmas, pajutus dabarties akimirką. Verčiau pasistenkite įskiepyti vaikui, kad pergalė bet kokia kaina nėra vienintelis svarbus dalykas gyvenime. Žmogų apibrėžia ne jo pergalės, o elgesys ir santykiai su kitais žmonėmis.
Viso gero, vaikyste
Mokslininkai įrodė, kad kuo laimingesnė vaikystė, tuo vėliau tampama laimingesniu žmogumi. O vaikystę atimti galima apkraunant vaiką namų darbais, pamokomis muzikos mokykloje, užsienio kalbų ir sporto būreliais ir pan. O dar norime, kad vaikai padėtų mums atlikti namų ruošos darbus. Bet nepamirškite, kad visi turi teisę turėti normalią vaikystę. Tokią, kurioje yra laiko nuobodžiavimui, važinėjimui kieme dviračiu, svajojimui, laisvam žaidimui.
Noras turėti „teisingą“, o ne „tikrą“ vaiką
Planus apie savo vaikus pradedame kurti, kai jie dar įsčiose. Svajojame, kad jie užaugs ir pasieks daugiau, nei mes. Ironiška, tačiau neįmanoma gauti to idealaus vaiko, apie kurį svajojate. Į jūsų gyvenimą ateis tas vienintelis įmanomas žmogus, kuris galėjo gimti tik jums. Nesistenkite pakeisti jo esminių savybių, net jei jos jums nepatinka. Neverskite jo tapti tokiu, kokį jį matėte savo svajonėse. Tegul jis tampa tuo, kuo pats panorės.
Pamirštama, kad elgesys svarbiau nei žodžiai
Visi mes norime savo vaikams atrodyti idealūs. Ir visi žinome, kad jei norime, kad vaikas užaugtų geras ir protingas, turime rodyti jam pavyzdį. Bet dauguma iš mūsų taip pat pamiršta apie tai, kad moralizuojantys pamokymai veiksmingi vieninteliu atveju: jei mes patys jais vadovaujamės. Tad kai kitą kartą barsite savo atžalą už tai, kad jis nepagarbiai elgiasi su bendraamžiais, paklauskite savęs: galbūt vaikas nusižiūrėjo nuo jūsų?
