Net puponautų akcijai pasibaigus “Maximos” įvestas naujadaras nedingsta ne tik iš vaikų, bet ir iš suaugusiųjų lūpų. Šis virusas taip išplito, kad aiškinti, kas tai yra jau nebereikia net tiems, kas neturi vaikų. Akivaizdu, kad rinkodaros sprendimas pasiteisino, tačiau ar teisingai reagavo, elgėsi tėvai, jų vaikai, ir kaip kitąkart reikėtų reaguoti į tokią maniją, pasiteiravome edukologų bei psichologų.
A.Landsbergienė: tai – ne pasaulio pabaiga
“Akivaizdu, kad tai buvo net ne vaikų, o tėvų virusas. Tiesa, kad iniciatoriai buvo vaikai, bet tėvai tam pasidavė”, – sako edukologė, keturių vaikų mama Austėja Landsbergienė.
Ji teigia yra girdėjusi vieną mamą sakant, kad “Maximą” reikia bausti už tokias akcijas. Tačiau, socialinių mokslų daktarės nuomone, tai nėra teisinga.
“Niekas nieko neverčia daryti, mes pasirenkame patys. Galiu net pasijuokti, kad nuėjus į “Maximą” ir mano septynmetei dukrai pasakius: “O, puponautai!” – pamaniau, kad tai yra animacinio filmuko, kurį matėme kino teatre, herojai. Pasirodo, ne. Be to, mūsų vaikai nei jų prašė, nei kolekcionavo. Pažaidė, nes kelis gavome tiesiog prie kasų, bet tuo viskas ir pasibaigė. Tikiu, kad viskas labai priklauso ir nuo suaugusiųjų reakcijos”, – pasakoja A. Landsbergienė.
Tačiau ji sako pasaulio pabaigos tokiose akcijose, net jei jose dalyvauja vaikas, nematanti.
“Juk ir mes vaikystėje tai tą, tai aną kolekcionavome. Apskritai kolekcionavimas, jeigu nėra manija ir yra tik viena iš veiklų – nieko blogo. Jeigu vaikas dėl puponautų praleidinėtų mokyklą, jeigu suprastėtų jo pažymiai, jeigu pakliūtų į muštynes ir pan., tai reikėtų susirūpinti, bet, manau, ir tada tikroji problema būtų ne puponautai”, – tvirtina edukologė.
Kūrybingumas gali “nunešti toli”
Ingrida Lauciuvienė, trijų vaikų mama, ekologiško vaikų darželio “Augueco Dūzginėlis” vadovė, sako, kad žaislų mados – tai ne kas kita, kaip mūsų vartotojų aistrų ir norų tenkinimas.
“Gerai, jei tai nekenkia. Tačiau dažniausiai visos pirkimą skatinančios akcijos, už kurias galima gauti įvairiausių žaisliukų, ne visada yra tokios nekaltos. Labai drįsčiau abejoti paskutine puponautų mada: iš kokių atliekų jie pagaminti? Iš kokios plastmasės? Ir kaip gali vaikams, ypač mažiems, pakenkti viduje esantis šratukas ar magnetas? Tie, kuri sugalvojo marketinginį veiksmą, turbūt net neįsivaizdavo, kiek vaikų kūrybingumas toli tuos puponautus nuneš.
Gerai, jei ne į vaiko pilvą ar dar kur nors. Kadangi auginame trečią vaiką, tokių madų ne vieną jau esame praėję. Todėl tik tėvų sąmoningumas, kalbėjimasis su vaikais, galų gale kasdieninis auklėjimas, gali nutolinti ir apsaugoti nuo visų tokių įmantrybių. Vaikų noras rinkti puponautus – tai mūsų, tėvų, elgesio veidrodis.
Kiek mes vykdome tai, ką mums siūlo reklama? Kiek mes apskritai skiriame laiko TV žiūrėjimui? Kaip dažnai vaikus vedamės į prekybos centrus. Ir kaip patys esame priklausomi nuo savo norų ir aistrų, būtinai kažką įsigyti ir kuo daugiau”, – komentuoja I. Lauciuvienė.
Psichologė: madų vaikymasis gali turėti pasekmių
Mykolo Romerio universiteto Psichologijos Instituto dėstytoja, vaikų psichologė Renata Garckija pastebi, kad taip atsitinka, kad čia jau mamos „garbės reikalu“ tampa turėti puponautą.
Pasak jos, vaikai greičiau pasiduoda reklamos poveikiui, bet klausimas yra kodėl suaugęs žmogus nesugeba atsispirti, nemąsto kritiškai?
“Vaikai modeliuoja svarbių suaugusiųjų (tėvų) elgesį, tad tikrai madų vaikymasis gali turėti gal ne neigiamų, bet nepageidautinų pasekmių ir ateityje”, – tvirtina R. Garckija.
Rietenos forumuose
Ne viename mamų forume buvo sukurtos pokalbių temos apie puponautus. Jų pagrindinis tikslas – ne diskutuoti apie pačią akciją, bet pirkti, parduoti (kolekciją siūlo ir už 60 Lt), mainytis puponautais, kurių reikia jų vaikams. Deja, ne viena mama pylė žibalo į ugnį ir baandė aiškintis, ar normalu taip vykdyti vaiko užgaidas bei leisti pinigus ne pirmo būtinumo prekėms.
“O varge… spėju taip išleidžiat daugiau lt, nei reikia… geriau su vaikais rinkti giles ir iš jų daryti tuos puponautus – gilėnautus. Kūrybiškumą vaikų skatinsit, pinigų neišleisit, grynam ore pabūsit…. sėkmės tėveliai, nebūkim puponautais”, – ragino viena mama forume.
Tačiau kita jai atkirto:
“O gamtoj prisibūna ir prisirenka visko, bet vis tiek ne tas, kai aplinkui visi žaidžia, o dar ir reklamu šitiek daug”.
Tėvai neslepia, kad nevykdyti vaikų užgaidų yra sunku.
“Man tai net už pinigus savo lepūnėliui teko juos pirkt, nes nors ir namie jau 4 turėjo ir dar prie kasos 3 gavo, bet vis tiek puolė į ašaras, kad balto negavo, o norėjo būtent balto. Pirkau tuos “sudaliukus” po 5 Lt, kol baltą ištraukėm. Gerai, kad iš antro karto pasisekė”, – džiaugėsi mama.
Kitoms nemažai ir rūpesčių puponautai pridarė – kam pašte siuntiniai pradingo, kam vaikas pametė.
“Maximą” užplūdo laiškai
Renata Saulytė, „Maximos“ Komunikacijos vadovė, teigia, kad akcija sulaukė didžiulio visuomenės susidomėjimo.
„Kadangi šios akcijos tikslas pirmiausiai buvo atkreipti dėmesį, pasiūlyti ir įtraukti visuomenę į smagų žaidimą, ir išsiskirti rinkoje, galvojame, kad mums pavyko.
Sulaukėme daugybės klausimų iš tėvelių, kur gauti vienokius ar kitokius puponautus, siūlymų, kaip papildyti jų klanus naujais nariais, prašymų pratęsti akciją. Vaikai piešė puponautus ir siuntė mums piešinius, galvojo jiems vardus, filmavo įvairius triukus ir kūrė istorijas apie juos“, – pasakoja „Maximos“ atstovė.
Ji sako, kad dar neaišku, kiek buvo parduota, išdalinta puponautų, nes akciją apibendrinančių duomenų dar nėra.
„Surengdami šią netradicinę akciją dar kartą sau įrodėme, kad norint išsiskirti rinkoje, sulaukti sėkmės reikia ieškoti naujų būdų, netradicinių sprendimų, klientams pasiūlyti kažką naujo, originalaus, išskirtinio. O pastangos būti inovatyviais, nelieka nepastebėtos“, – paklausta, ko pasimokė „Maxima“ iš šios akcijos, atsakė R. Saulytė.
