Baleto primadona, Eglės Špokaitės baleto mokyklos meno vadovė, Eglė Špokaitė šiuo metu gyvena Bostone (JAV) kartu su vyru Dainiumi Mačikėnu. Viešnagės Lietuvoje metu susitikome su Egle pasikalbėti apie mažų mergaičių norus būti balerinomis, tėvų lūkesčius ir mitus, kurie lydi baletą.
Kaip manote, nuo kada yra tinkamas amžius vaikams pradėti šokti baletą?
Pabandyti, susipažinti vaikai gali įvairiais amžiaus tarpsniais. Bet norint įgyti įgūdžių, norint “nepavėluoti” dėl fizinio kūno paslankumo, reikėtų pradėti tam tinkamame amžiuje. Lengviau būtų atsakyti, iki kada gerai pradėti. Dešimt metų yra toji riba, kai jau gali būti per vėlu pradėti mokytis baleto rimčiau.
Baleto meno vaikai galėtų pradėti mokytis tada, kai pradeda eiti į pirmąsias mokyklas – nuo 5,5 – 6 metų. Tačiau vaikai nori ir tėveliai pageidauja pradėti anksčiau – nuo ketverių ir net nuo trejų metų. Dabar yra įvairiausių būrelių, mokyklų priimančių tokius vaikus. Verta žinoti, kad 3 ar 4 metų vaikams baleto pamokos yra žaidimas ir laisvas judėjimas.
Daug domiuosi šia tema ir galiu teigti, jog dirbti su tokio amžiaus vaikais yra labai atsakinga. Mokyti įprastai mažylių baleto ne tik nereikėtų, bet gali būti žalinga. Mokymas yra susijęs su tam tikromis smegenų funkcijomis, kurios mažiems vaikams dar tik formuojasi. Vaikai iki 5-6 metų dar neturi natūralaus noro mokytis ir pasirodyti žiūrovams, o taip pat neturi sugebėjimų natūraliai įsiminti judesių junginius.
Apie 5-6 metus vaikas pajunta naują “atradimą”, kad jis gali įsidėmėti tai, ką jam sako mokytojas, atlikti užduotį ir pasiekti rezultatą. Tai jam suteikia daug džiaugsmo! Jeigu tėveliai atvedė 4 metų mergaitę ar berniuką ir po metų ar kelerių pamokų vaikas nusprendė, kad baletas “tai ne jam”, žinokite: baleto vaikas dar net nepabandė! Vaiko gabumai balete yra įvardinami ne vien kaip kūno gabumai. Tai ir mąstymo gabumai.
Vaikas, kuris mėgsta susikaupti, yra dėmesingas, įsiklausantis ir mėgstantis muziką, paslankaus kūno ir „išilgintų” linijų – taip įvardinami pagrindiniai gabumai baletui. Neįmanoma atpažinti šių savybių keturmečiui vaikui. Yra mokslinės medžiagos, teigiančios, jei 4-5 metų vaikus stengsimės išmokyti šokio, atlikti jį scenoje, tai daugiau negu pusė vaikų dėl patirto streso ne tik vėliau nenorės matyti scenos, bet tai neigiamai gali atsiliepti jų mokymuisi. Tačiau nepamirškime, kad būtent šiuo laikotarpiu (3-5 m.) vaikai vysto savo kūrybiškumo savybes, jie yra drąsūs, jų fantazija stulbina! Galima skatinti ir padėti vaikams atrasti šias savybes savyje specialiose mažiausiųjų vaikų grupėse.
Kokie fiziniai duomenys būtini vaikui, norinčiam lankyti baletą, pavyzdžiui, jei vaikas yra akivaizdžiai stambesnis arba nerangus, gal neverta ir pradėti?
Baletas nėra fizinių galimybių demonstravimas. Baletas – tai judesio menas. Kūnas yra instrumentas, priemonė, pasakyti tai, ką nori pasakyti. Kūnui lavinti reikalingi užsiėmimai. Baleto užsiėmimai yra gamtiškai sveiki ir natūralūs, balete nieko nėra daroma prieš gamtą. Kai kalbame apie kūno tinkamumą baletui, kyla klausimas: tinkamumas šokiui ar profesijai? Tai skirtingi dalykai.
Vienas iš svarbiausių duomenų – muzikinė klausa, kūno lankstumas, minkštumas. Jeigu žmogaus kūnas paslankus, pratimų, pastangų, valios dėka jis gali padidinti kūno galimybes, padaryti tiltelį, virvutę, špagatą. Kiti kūnai yra vadinamieji “sauso” tipo, mažiau paslankūs. Svarbu, kiek vaikas yra valingas ir dėmesingas, kiek turi noro.
Ar yra duomenų, ar nėra, dažnai į šį tėvelių klausimą negalima atsakyti vienareikšmiškai. Specialistas vaiko kūno duomenis mato iš karto, deja, negali diagnozuoti, ar vaikas tikrai tinka baleto artisto profesijai. Tai atskiras klausimas. Būna aiškių atvejų, bet dažniau tam reikalingas laikas ir vaiko pažinimas. Profesijai yra “rėmai”, į kuriuos reikia įtilpti. Tai matosi tik apie 10 -uosius gyvenimo metus. Jeigu vaikui geri fiziniai duomenys duoti gamtos, jam gali pasidaryti nuobodu. Tikslo nebuvimas akivaizdžiai mažina susidomėjimą. Ir atvirkščiai. Būna, žmogus neatitinka baleto proporcijų idealo, bet yra labai įdomi asmenybė, jis bus įdomus scenoje.
Fotogalerijoje: Eglė Špokaitė savo vardo baleto mokykloje Vilniuje su šešiametėmis mokinukėmis Izabele bei Joana.
Su kokiais lūkesčiais dažniausiai ateinama į baleto mokyklą: tapti profesionalu ar tiesiog prasmingai praleisti laisvalaikį?
Ateina žmonės, turėdami savo baleto įvaizdį: švara, šviesa, lengvumas ir šokis. To linki savo vaikams, atvesdami į baleto mokyklą. O realybėje, iš pradžių baleto užsiėmimuose 80 proc. viso laiko užima pratimai, atliekami gulint ant grindų: mankštos, daug mechaninių judesių, mažai pasirodymų, pūstų baleto suknelių. Iki pirmo pasirodymo reikia labai daug ko išmokti…
Labai įdomiai atrodo pirmosios pamokos, kai mokomasi stovėti ir tylėti, klausyti, judėjimo mažai. Judriam vaikui nemenkas iššūkis – stovėti ir nejudėti! Paprastai prireikia dvejų ar trejų metų, kol vaikas supranta, kas tai yra, ir nusprendžia – patinka jam tai ar ne. Reikia nemažai laiko išmokti teisingai „įsibėgėti pakilti ir skristi”. Daugeliui vaikų baleto pamokos nepaprastai džiaugsmingas atradimas visam gyvenimui.
Ar tapti baleto profesionalu, tai atskiras labai rimtas sprendimas, kurį turi padaryti pats žmogus, sąmoningai suvokdamas, ką renkasi. Mes padedame profesiniame kelyje. Reikėtų daug konsultuotis su specialistais. Šie papasakotų, kas vaiko laukia mokslo metais bei tapus profesionalu. Šiandien ir profesijos suvokimas įgijo kitų atspalvių. Lietuvoje kuriasi teatrai, dažnai ieškantys asmenybių su sceniniais gebėjimais, profesionaliu pasiruošimu, o ne su specialios mokyklos diplomu.
Kitas nuostabus tikslas – atrasti save šokyje, balete, kūryboje. Įdomus ir išsilavinęs žmogus laukiamas visur: profesinėje karjeroje ir draugų rate. Bendrojo lavinimo mokyklos vaikams negali suteiti platesnio meninio lavinimo, tokį galima įgyti meninio ugdymo mokyklose. Tai svarbu vaiko pasaulėžiūros formavimusi, ugdo charakterį, suteikia energijos gyvenime. Didžiulis džiaugsmas eiti į teatrą ir žiūrėti spektaklius kitomis akimis, klasikinės muzikos klausytis kitomis ausimis!
Kalbate lyg patyrusi vaikų raidos specialistė, esate gimusi būti pedagoge, gal ir Amerikoje ja dirbate?
Vieni žmonės labiau geba ir mėgsta mokinti, kiti mažiau. Įgijau aukštąjį baleto ir pedagoginį išsilavinimą. Manau, dirbant su vaikais tai svarbu. Nuolat domiuosi, kas vyksta šioje srityje. Pedagoginį darbą pradėjau dirbti dar šokdama scenoje. Tikra aistra mokymui atsirado prieš kelerius metus, kartu su K.Sliesoraitiene pradėjus kurti savo baleto mokyklą. Mokiau vaikus nuo 4 metų, vyresnius, paauglius ir suaugusius. Iki šiandien tai darau su didžiausiu įdomumu, stengdamasi suprasti ir suvokti tiek pačios mokyklos tikslus, tiek mokytojo galimybes tam tikrose sąlygose.
Namuose Bostone tokios ar panašios veiklos šiandien neturiu. Visą laiką skiriu domėtis šios šalies baleto mokymo patirtimi. Nemažai dalykų jau pavyko įgyvendinti ir Lietuvoje. Šiandien mano veikla mokykloje – baleto mokymo programų kūrimas. Kiekvienas mokytojas yra specialistas, bet darbas turi būti koordinuotas. Lietuvoje ruošiant baleto artistus yra dirbama pagal A. Vaganovos baleto mokymo sistemą, kuri skirta vaikams nuo 11 iki 18 metų. Tai buvo vienintelė mokymo programa tiems, kas taps profesionalais.
O kaip paruošti vaiko kūną baletui iki tol penkerius metus? Ką daryti, kad mažam vaikui nepabostų baletas? Maži vaikai neturi jokių kūrybinių ribų, jie galvoja esantys visagaliai, tai labai nuostabus amžius. Kai vaikas sako “Šito aš nedarysiu, nes nemoku”, vadinasi, jis jau suvokia, jog kažko nemoka. Štai, matėte, su šešerių metų mergaitėmis vaidinome raganas, ir jos klausiamai žiūrėjo į mane, galvodamos, kaip pavaizduoti raganą.
Tuo tarpu trejų, ketverių, penkerių metų vaikai gali pavaizduoti bet ką – debesį, orą, traktorių – jie labai kūrybiški. Metodikų mokant mažiausius vaikus yra, bet jas reikia atrasti. Kaip padaryti, kad fantazija, šokėjiškumas, prigimtinis grakštumas nedingtų, kasdien atliekant tik pratimus? Kaip padaryti, kad per 5 metus mokiniai vis dar atsimintų, kad baletas tai nėra pratimų atlikimas, kad baletas – tai sielos šokis? Kaip išlaikyti kasdienį dėmesį baletui paauglystėje, kaip suderinti mokymosi programas su mokslu bendrojo lavinimo mokykloje?
Daug klausimų, į kuriuos atsakymų ieškome. O tikslas – žmogus, kuris turi kuo didžiuotis. Žmogus, mokantis ir gebantis šokti baletą. Nepamirškime ir neapgaudinėkime savęs galvodami, kad galima tai padaryti greitai ir trumpai palankius baleto pamokas.
Kada vaikai pirmą kartą apsiauna baleto bateliais – puantais?
Išsvajotiems baleto bateliams – puantams reikalingos tam tikros sąlygos. Negalima šokti ant medinių grindų ar parketo, reikia specialios dangos, skirtos baletui. Jeigu šokama ant netinkamos dangos, po kelerių metų gali atsirasti sąnarių problemų.
Iš pradžių vaikai avi medžiaginius minkštus baleto batelius, kurių padas pritaikytas baleto dangai. Kai sutvirtėja čiurna, maždaug apie 10 -uosius gyvenimo metus, galima autis puantais. Specialios baleto pamokos arba intensyvesni užsiėmimai gali sustiprinti kūno raumenis anksčiau, mokytojai gali priimti sprendimą metais paankstinti šią svajonę. Tačiau atsakomybę turi prisiimti ir tėvai, žinodami, kad vaiko koja dar auga, ir puantai pristabdo pėdos augimą. Jei 7-8 metų vaikas avės puantus, o jo čiurna nepakankamai stipri, gali iškrypti pėda.
Dažnai tėveliai įsivaizduoja mažąją baleriną, atliekančią judesius prie atramos. Tokį baleto trenažą vaikai pradeda maždaug nuo 10-11 metų. Tada, kai jų stovėsena yra taisyklinga, kūno raumenys pakankamai stiprūs. Jei taip nėra, tokių užsiėmimų metu gali krypti ir stuburas, ir kojų sąnariai.
Ar galima lankyti baletą, turint sveikatos problemų: kai vaikas dėvi akinukus, serga astma arba iškrypęs jo stuburas?
Visada prašome, kad tėveliai perspėtų apie tai pedagogus. Pavyzdžiui, prastas regėjimas gali būti priežastis, dėl kurios nepriims mokytis profesionalaus baleto. Iškrypusį stuburą arba X formos kojas baleto pagalba galima ištiesinti, bet galima ir sugadinti. Labai priklauso, kiek patyręs mokytojas ir kiek valingas yra pats vaikas, nes dažnai tenka daryti papildomus pratimus namuose.
Pastebiu, kad šiais laikais daugėja vaikų, kurių pėdos krypsta į vidų, manau, taip nutinka ir dėl labai tiesios avalynės. Baletui būdingas kojų pėdų verstumas į išorę, todėl vaikams tenka to mokytis. Anksčiau, kai kūdikius vystydavo, didesnė problema buvo kojų verstumas iš klubų. Dabar, kai vaikučiai nevystomi, jų kojų verstumas iš klubo, vadinamosios „varlytės”, puikios.
Kiek vaikų lanko Eglės Špokaitės baleto mokyklą?
Manau, ne kiekybė yra svarbiausia, o kokybė. Mūsų mokykla labai didelė, Vilniuje ir Kaune ją lanko 400-600 vaikų. Rugsėjį būna vienas mokiniu skaičius, vasarį – mažiau, ir tai yra normalu. Didelė mokykla atveria galimybes, kurių kitur nėra, pavyzdžiui, vaikus galima skirstyti į klases pagal amžių. Jeigu grupėje yra ir penkiametis, ir septynmetis, mokytoja negali dirbti produktyviai. Kartais tėvai galvoja, jei jų vaikas bus didesniųjų grupėje, greičiau pasieks rezultatų, tikrai netiesa.
Džiaugiuosi, kad su Kristina Sliesoraitiene atradome viena kitą kaip partnerės ir įkūrėme mokyklą. Dažnai esame viena kitos mokine. Mūsų tikslas – sukurti mokyklą, kokios nebuvo, kokios labai trūko. Kristina turi daug asmeninio patyrimo auginant vaikus, jos šeima turi 5 vaikus. Aš neturiu asmeninio patyrimo auginant vaikus, bet nepaprastai juos myliu ir man pavyksta atrasti ryšį su kiekvienu vaiku. Mokykloje vaikus pažįstame vardais, žinom jų charakterius, kaip jiems sekasi. Jie tampa mūsų vaikais tikrąja prasme. Vaikais ir mokiniais.
DELFI fotogalerijoje – Eglė Špokaitė: