Yra vaikų, kurie lyg magnetas pritraukia visus aplink save. Su jais visi nori kalbėtis, draugauti, sėdėti, žaisti. Tai mažieji lyderiai. Ar skatinti vaikus jais tapti? Konsultuoja psichologė Žydrė Arlauskaitė.
Iš mamos laiško:
„Vos tik Adrija įžengia į savo darželio grupę, vaikučiai pradeda šaukti: „Adrija atėjo, Adrija atėjo!“ Atbėga pasitikti, laukia, kol nusirengs ir įeis į kambarį, nori duoti jai ranką ir eiti kartu. Nors prie stalo vaikučiai turi savo vietas, bet visi nori sėdėti šalia Adrijos. Pati Adrija atrodo patenkinta tokiu dėmesiu. Ji miela mergaitė, visada draugiška, mandagi. Jos noras pasirodyti kaip galima geriau atsispindi ir per darželio renginius. Adrija, kitaip nei kiti grupės vaikai, niekada nebijo deklamuoti eilėraščių, pirmoji įžengti į sceną. Ji yra grupės lyderė.“
Yra vaikų, apie kuriuos labai anksti ima burtis kiti. Įdomu, ar lyderiais gimstama?
Įgimtas yra temperamentas, greita arba lėta reakcija, gebėjimas sutelkti dėmesį, greita orientacija. Kitos savybės, lyderio – taip pat, yra įgyjamos, išmokstamos. Pilka asmenybė nebus lyderis. Antra vertus, vieni šių savybių išmoksta greičiau, nes lankstūs, greitos reakcijos, kiti – sunkiau. Kiekvienas žmogus, turėdamas tam tikrų žinių ir įgūdžių, gali tapti lyderiu.
Kaip apibūdintumėte vaiką–lyderį?
Lyderis – tai žmogus, kuris greitai susiorientuoja įvairiomis aplinkybėmis, nuolat yra kupinas idėjų arba žaismingų, linksmų, įdomių minčių, tikslo siekia iki galo, žino, ko nori, moka reaguoti, kai nesiseka įgyvendinti planų, sugeba suburti apie save vaikus bendram žaidimui. Lyderis laikosi bendrų taisyklių, nes žino, kad kitaip juo nebebus. Tikėtina, kad tai aktyvesnis vaikas. Lėtumas netrukdo būti lyderiu. Vis dėlto nedaug yra flegmatiškų vaikų, turinčių lyderio savybių.
Ar galima vadinti lyderiu vaiką, kuris visur nori būti pirmas?
Noras būti pirmam, pastebėtam nėra lyderio savybės, greičiau tai konkuravimas. Lyderiui svarbiau ne būti pastebėtam, o stengtis, kad kitiems būtų geriau, tarkim, kad sektųsi jo komandai, žaidžiančiai krepšinį. Norą būti lyderiu ir pirmauti reikėtų atskirti. Galima stebėti vaiką, kodėl jis visur nori būti pirmas: kad būtų pastebėtas ar kad kitiems būtų geriau. Pavyzdžiui, jeigu šeimoje yra du ar daugiau vaikų, pirmagimiui dažniau tenka konkuruoti, labiau stengtis, nes mažylis ir taip yra mylimas. Svarbu ir tai, kad lyderis jaučia ribas, o jei nenori jų laikytis, ne laužo, o randa būdų jas „apeiti“. Tačiau vaikas iš prigimties yra labai smalsus, tad noras būti pastebėtam atsiranda labai anksti.
Tėvams, pastebėjusiems, kad vaikas yra, tarkim, darželio grupės lyderis, patartumėte skatinti šias savybes?
Jeigu tėvai mato, kad aplink jų vaiką buriasi kiti bendraamžiai, žaidžia tai, ką jis sugalvoja, tuo galima pasinaudoti, pavyzdžiui, renkant vaikui būrelius. Turinčiam lyderio savybių tiktų krepšinis, rankinis ir visa kita komandinė veikla, per kurią reikia grupės vaikų ir vieno vadovo, sugebančio palaikyti tvarką, patraukti kitus savo pusėn, įtikinti sutelkti jėgas. Nemažai tėvų mano, kad mokėjimas būti lyderiu yra labai geras bruožas, be kurio šiais laikais nieko nepasieksi, nebūsi sėkmės žmogus. Taip manyti yra šiek tiek rizikinga. Juk laimingas nebūtinai yra tas, kuris laikomas lyderiu. Pastebėję, kad vaikas turi lyderio savybių, ir norėdami jas dar labiau paskatinti pirmiausia pagalvokite, kokia iš to nauda vaikučiui. Kartais tėvai perlenkia lazdą spausdami mažylį būti geriausią, šauniausią ir kitokį „–iausią“, neretai per jį bando išpildyti savo neišsipildžiusias svajones. Mažyliui visa tai pakelti gali būti per sunku. Be to, nėra gerai mokyti vaiką, kad siekdamas savų tikslų liptų per galvas. Pakanka pagirti pypliuką, kad sugeba gražiai žaisti ir bendrauti su vaikais. Jeigu matote, kad jūsų vaikas yra lyderis, padėkite jam išmokti naudotis savo įgūdžiais visiems priimtinu būdu.
Ar lyderystė gali turėti ir neigiamą atspalvį?
Taip, juk ir muštynes dažniausiai sukelia ne pilkosios pelytės, o kaip tik lyderiai. Lyderis yra aktyvesnis vaikas ir jam į galvą šauna pačių įvairiausių minčių ir idėjų – gerų bei blogų. Tėvai turėtų kontroliuoti ir užbėgti už akių blogiems nuotykiams. Vaikui, kurį kiti laiko lyderiu, kurio klauso, turi būti labai aišku, kas yra blogai, o kas gerai, ką galima, o ko negalima. Tinkamai auklėjamas jis išmoks diplomatiškai išsisukti iš sudėtingesnės padėties. Neprižiūrėtas lyderis gali nueiti blogais keliais.
Galbūt reikėtų mokyti vaiką pralaimėti, pavyzdžiui, žaidžiant stalo žaidimus, kad žinotų, jog ne viskas ir ne visada gyvenime sekasi puikiai?
Taip, reikia aiškinti, kad nors ir labai liūdna, ne visada pasiseka laimėti. Tėvai žaisdami su vaikais dažnai yra linkę nusileisti, leisti jiems laimėti. Išmokyti pralaimėti ne mažiau svarbu. Taip mažylis mokosi, kad laimėjimai priklauso nuo mąstymo ir patirties. Svarbūs ir jausmai, kurie užplūsta laimėjus ir pralaimėjus.
JEI AUGINATE LYDERĮ:
– skirkite vaikui laiko ir stebėkite, ką jis žaidžia, ar neprisigalvojo negerų dalykų;
– kadangi jį visi mėgsta, pagirkite, kad moka gražiai žaisti su vaikais;
– nespauskite vaiko būti pačiu geriausiu ir neužkraukite jo mažyčių pečių dideliais savo pačių lūkesčiais;
– išrinkite tinkamą veiklą, per kurią galėtų suburti apie save kitus žmones;
– lyderis yra aktyvus vaikas, todėl nuolat parūpinkite jam veiklos, kad nenuobodžiautų;
– neverskite vaiko būti lyderiu, nes lyderystė ne visada garantuoja sėkmę.
