Vyriškumo krizė šeimoje, arba kodėl moterys nepatenkintos savo vyrais? Šią temą aptariame su skirtingomis šeimomis bei nuomonės teiraujamės patyrusio specialisto.
Gamtos darželio įkūrėja Ieva Dapšauskė tikina, kad jų šeimoje „vyriškų” ir „moteriškų” darbų nėra.
„Moterys skundžiasi, kad vyras pasyvus, tačiau iš tiesų labai dažnai pačios siekia laikyti visus keturis namų kampus ir dėl to yra nepatenkintos. Tiesiog reikia leisti sau pasidalyti atsakomybe su vyru. Gal išskalbti drabužiai bus pakabinti ne taip gražiai ar išplautos lėkštės sudėtos ne ta tvarka, bet reikia leisti jiems tai daryti, antraip moteris taip ir liks su savo visais darbais. Tai perfekcionizmo sindromas, kad „aš viską darau geriausiai.” Tas pats liečia vaiko auklėjimą. Vyro, kuris bando veikti kaip moka, kaip sugeba, nebūtina iškart kritikuoti: „Ne, ne taip pasakei.” Kai moteris, prisiskaičiusi knygų ar prisiklausiusi draugių patarimų, vaikui girdint perša savo nuomonę, nutraukiamas vaiko ir tėčio ryšys. Natūralu, kad po kurio laiko, grįžęs vakare po darbo, tėtis visus sprendimus palieka moteriai: „Tu žinai geriausiai, tu ir spręsk.”
Mama man yra pasakiusi: „Kaip išauklėsi, tokį vyrą ir turėsi.” Tačiau iš tiesų jis mane auklėjo gal net daugiau negu aš jį. Pas mus yra taip, kad labai didelę dalį buities darbų (išplauti grindis, indus, drabužius) galiu padaryti tiek aš, tiek vyras. Ir jis tai daro. Dauguma moterų, aišku, pasakytų, kad visi buities darbai, kai nereikia kalti ir gręžti, yra „moteriški”. Tačiau mes juokaujame, kad mūsų sūnui jau reikia vaikiško grindų plovimo skuduro, nes jis jas plauna kartu su tėčiu. Vaikai mokosi iš mūsų – ir gamina savo puodais, ir vystyklus plauna, ir vaikučius liūliuoja… Kalbant apie stereotipinę šeimą, kai vyras vakare grįžta į sutvarkytus namus, kuriuose garuoja vakarienė, tikrai kyla klausimas, kiek jam lieka laiko pabūti su šeima. Gerai, jei valgant vakarienę yra galimybė pasikalbėti, nesibarama, netriukšmauja vaikai, ir galbūt dar yra šiek tiek laiko pažaisti su jais. Ar jis dar turės laiko išnešti šiukšles, plauti grindis?” – svarsto pašnekovė.
Ievos nuomone, vyriškumą labiausiai formuoja mamos. Ir tai daryti reikia nuo mažumės. Kai kurie specialistai pataria, kad jei 5-6 m. berniukas pasiskundžia, kad jam šalta, mama neturėtų atiduoti savo megztuko sūnui, kaip paprastai daro, o pasakyti, kad jai taip pat šalta, todėl reikia truputį pakentėti, kol jie grįš namo. Mamos, ypač jeigu augina sūnų vienos, sukuria įvaizdį, kad tai vyras šeimoje, kuriuo reikia besąlygiškai rūpintis kaip trejų metų kūdikiu, nors jam jau aštuoniolika ar daugiau. Todėl nieko keista, jei vėliau toks vyras, grįžęs iš darbo, tik griūna į fotelį prie televizoriaus ir laukia, kol moteris juo pasirūpins, ką ji ir daro, nes yra įsitikinusi, kad taip turi būti, nes taip darė ir jos mama. Sugriauti iš kartos į kartą perduodamus stereotipus nėra lengva, bet įmanoma.
Ievos vyras Juozas Dapšauskas yra įsitikinęs, kad tikras pareigų pasiskirstymas šeimoje vis dėlto egzistuoja. Juk ne veltui yra dvi skirtingos lytys.
„Žinoma, vyrui normalu atlikti tradiciškai moteriškus darbus, bet tai neturi atrodyti kaip lažas, o teikti malonumo, būtų poilsis nuo darbo rūpesčių, globalių problemų, pasaulio gelbėjimo, amžino karjeros siekimo. Labai malonu stabtelėti, atsikvėpti nuo bėgimo ir tiesiog išplauti indus, pažaisti su vaiku. Bėda ta, kad moterys dažnai reikalauja iš vyrų prisiimti šias pareigas. Antra vertus, visuomenėje formuojami stereotipai, kas yra laimė šeimoje, taip pat vyrus spendžia į kampą. Laimė dažnai tapatinama su finansine gerove, todėl šeimos skatinamos išleisti daugybę pinigų daiktams, kurie nereikalingi. Jeigu suvaldoma buhalterija, fiksuojama, kur pinigai išleidžiami, pinigų į šeimą vyrui užtenka parnešti mažiau, nereikia verstis per galvą siekiant jų uždirbti, o tada lieka daugiau laiko šeimai”, – sako vyras.
Specialisto komentaras
„Štai pažinčių svetainėse moterys pageidauja, kad vyras būtų išsilavinęs, sportiškas, energingas, gerai uždirbantis ir tuo pat metu paslaugus, švelnus, nusileidžiantis, tvarkantis buitį. Tai prieštaringas savybių komplektas.Psichologas Gediminas Navaitis: „Reikalavimai, keliami vyrui šeimoje, yra prieštaringi”
Šie prieštaravimai dar labiau išryškėja apibendrinus vienos abiturientų apklausos duomenis. Į klausimą, kas turėtų būti šeimos galva, apie 70 proc. jaunuolių atsakė, kad šeimos galva yra arba vyras, arba tas, kuris labiau patyręs, bet galiausiai paaiškėjo, kad tai vis tiek vyras. Merginos pabrėžė partnerių lygybę. Taigi, atrodytų, vaikinai orientuoti į tradicinį vyrų ir moterų vaidmenį, merginos – į šiuolaikinę moterų emancipaciją. Taip pat vaikinai linkę skirstyti darbus į „vyriškus” ir „moteriškus”, merginų nuomone, jokio skirstymo būti negali, visus darbus reikia dalytis po lygiai. Tačiau priėjus prie šeimos biudžeto merginos, kurios tikino, kad šeimos galvos nereikia, pareiškė, kad išlaikyti šeimą – vyro pareiga. Vaikinai taip pat pakeitė pažiūras, čia esą po lygiai.
Tai rodo pereinamąjį šeimos santykių etapą, kai bandoma pasiimti tam tikras teises, bet neimama pareigų. Tokiu atveju vienas lėktuvo sparnas tarsi nupjaunamas ir šis skristi jau negali. Esant tradiciniam šeimos modeliui, kai vyras pretendavo į šeimos galvos vaidmenį, nebuvo abejonių, kas turi išlaikyti šeimą. Šiandien nebėra teisių ir pareigų pusiausvyros, todėl kai sakoma, kad vyras nebėra vyriškas, kyla klausimas, o kas yra vyriškumas. Moteris tuoj pat išvardytų ilgą sąrašą pareigų, tačiau teisių grafa liks tuščia. Tai ir yra didžioji bėda.
Beje, prie naujo vyro įvaizdžio kūrimo prisideda ir šiuolaikiniai filmai: visi stebime, kaip vyras suskaldo 30 priešų kaukolių, staiga tampa labai švelnus ir supratingas, o po penkių minučių vėl šaudo. Tai neįmanomas dalykas. Neįmanoma staigiai „persijungti” į kitą režimą – čia šaudė, o dabar jau čiūčiuoja kūdikį lopšyje. Vyras, kuris dirba po 10-12 val., kūdikį gali ir mylėti, ir ant rankų panešioti, bet negali jam skirti tiek laiko, kiek moteris, kuri iš jo reikalauja dar ir socialinių žygdarbių. Yra tokių, kurie mielai užsiima namais, pagamina valgyti ir atneša žmonai šiltas šlepetes, tačiau iš tokio vyro negalima reikalauti, kad jis būtų sėkmingas verslininkas ar pasiekęs karjeros aukštumas”, – sako psichologas.
Jei vyras kala vinį, ar moteris privalo virti barščius?
Ar tikras vyras turi mokėti įkalti vinį, išgręžti skylę? Pasak profesoriaus, viskas priklauso nuo „tikro vyro” apibrėžimo. Jeigu jis sugeba kitoje srityje būti profesionalas, viskuo aprūpinti šeimą ir pasamdyti žmogų, kuris įkals vinį, tuomet klausimo, ar jis pats tai turi mokėti, nekyla. Tačiau jeigu vyras kala vinis, ką turi mokėti moteris, kad būtų pusiausvyra? „Ji yra, kai vyras kala vinis, o moteris verda barščius, tačiau moteris dažnai pageidauja, kad jis ir barščius išvirtų. Tuomet jis turi teisę paklausti: „Gal, mieloji, tuomet tu galėtum vinį įkalti?” Tik tuomet, jeigu jie abu vienodai gali įkalti vinį, negali būti ir papildomų reikalavimų. Kaip ir daryti karjerą bei aprūpinti šeimą taip pat jie gali abu. Mano patarimas – vis dėlto pasiskirstyti, kad vienas labiau atsakingas už vienus, kitas – už kitus dalykus. Kai viskas daroma bendrai, kaip matome, po truputį vis tiek atsiranda pasiskirstymas darbais.”
